Straipsnyje toliau tęsiama nulinių veiksnių referencijos tema. Išanalizavus atskirus (be platesnio konteksto) pavyzdžius, kuriuose veiksmažodžio atvertoje pozicijoje atsiranda nulinis veiksnys, paaiškėjo, kad tarsi dominuoja nuliniai veiksniai. Tačiau svarbu ir tai, kad nemaža dalis pavyzdžių interpretuotini dvejopai: fonologiškai neišreikštą nulinį elementą galima traktuoti ir kaip nulinį, ir kaip nulinį anaforinį veiksnį. Todėl svarbiausias patikimas kriterijus, tinkantis nagrinėjant tokius atvejus, yra diskurso (ir platesnio konteksto) analizė. Šiame straipsnyje identifikuojami diskurse esantys nuliniai anaforiniai (ir kataforiniai) bei nuliniai veiksniai, nagrinėjama nulinių veiksnių referencija, apibrėžiami referentų požymiai. Empirinė medžiaga nulinių veiksnių referencijos analizei imta iš vakarų aukštaičių kauniškių Šakių ir Griškabūdžio šnektų tarminių tekstų rinkinių: Rimos Bacevičiūtės „Šakių šnektos tekstų“ (2006) ir Rimos Bacevičiūtės bei Vilijos Sakalauskienės „Griškabūdžio apylinkių tekstų“ (2008).