Santrauka
Šiame straipsnyje yra analizuojamas atsiradimo sampratos kitimas ankstyvųjų filosofų fragmentuose, be to, šiuo tyrimu bandoma paneigti Solmseno tezę, kad Epikūro spontaniško genesis atmetimas nėra susijęs su ikisokratine filosofija. Analizuojant parodoma, kad graikų kalboje veiksmažodis γ%γνεσθαι apėmė dvi genesis schemas: parentalinę ir transformacinę. Ikisokratiniai filosofai tik pamažu perėmė transformacinę genesis schemą. Herakleitas ir pitagorininkai naudojo savo filosofijoje transformacinę schemą, bet nevartojo veiksmažodžio γ%γνεσθαι šiai schemai išreikšti. Filosofinės γ%γνεσθαι vartosenos lūžio taškas buvo Parmenido atliktas loginės-erdvinės diferenciacijos tyrimas. Parmenido semantinė inovacija slypėjo naujoje prielinksnio παρ@ reikšmėje, kuri nurodė ne vien erdvinius, bet ir loginius santykius. Todėl Parmenido kalboje pasakymas γ%γνεσθα% τι παρ’ αųτ^ reiškė greičiau „gimti kažkam, skirtingam nuo paties“ nei „gimti kažkam šalia paties“. Parmenido tezė, kad genesis implikuoja neigimą, buvo perimta Meliso, tačiau pastarasis nevartojo veiksmažodžio γ%γνεσθαι išreikšti transformaciją. Norėdamas perteikti transformacinius arba kokybinius kitimus, jis vartojo (I) sudėtinius pasakymus (γ%γνεσθαι + būdvardis) arba (II) vartojo γ%γνεσθαι su priešdėliu, arba (III) rinkosi kitus žod žius: μετακοσμε½ν „pertvarkyti”, ¢τεροιοŅσθαι „pasikeisti (rūšies atžvilgiu)“, μεταπ%πτειν „pasikeisti“. Meliso vartosena rodo, kad jis kur kas tiksliau tematizavo atsiradimo ir transformacijos reikšmes nei Parmenidas. Vėliau ėjo du filosofiniai atsakymai į eleatų genesis kritiką. Empedoklis bandė sieti γ%γνεσθαι su φ&ειν ir jo vediniais, todėl jam genesis reiškė elementų susijungimą ir išsiskyrimą. Anaksagoras perėmė panašią genesis schemą, bet jam kiekviena transformacija privalėjo būti sąlygojama pirminės medžiagos. Šitaip Anaksagoras pradėjo taikyti genesis schemoje reguliarumo principą. Atomistai perėmė iš Anaksagoro reguliarumo principą; jų diskusija su Anaksagoru matyti Leukipo B 2 fragmente. Yra galimi du šio fragmento perskaitymo būdai: aitiologinis ir teleologinis. Šiame straipsnyje pateikiamos interpretacijos išvados remia teleologinį šio fragmento perskaitymo būdą, todėl laikytina, kad šis fragmentas parodo reguliarumo svarbą ankstyvųjų atomistų genesis sampratoje. Taigi Epikūro suformuluotas savaiminės genezės atmetimas rėmėsi ankstyvųjų atomistų genezės samprata.
Skaitomiausi šio autoriaus(ų) straipsniai
-
Deividas Zibalas,
Kitas, naujas ir senas. Trys Leito įvaizdžiai Irvine’o Welsho romane Porno
,
Literatūra: T 63 Nr. 4 (2021): Literature
-
Vytautas Bikulčius,
Kunigo drama: tarp pašaukimo ir metafizinio maišto (Vinco Mykolaičio-Putino Altorių šešėly ir Georgesʼo Bernanoso Po šėtono saule)
,
Literatūra: T 60 Nr. 4 (2018): Studies of Western Literature
-
Fatima Eloeva,
Erika Sausverde,
Bebaimė kultūrinio herojaus praeitis (Prometėjas, Lokis, Syrdonas…Kojotas…)
,
Literatūra: T 57 Nr. 3 (2015): the Classics
-
Svetlana Kochovska,
Sveikinimų raiška lotynų kalboje: Cicerono laiškai
,
Literatūra: T 55 Nr. 3 (2013): the Classics
-
Vaidas Šeferis,
Kristijono Donelaičio Metų kompozicijos problemos
,
Literatūra: T 54 Nr. 1 (2012): Lithuanian Literature
-
Aleksej Burov,
Ignė Vrubliauskaitė,
Frau Avos Paskutinis teismas. Pirmosios vardu žinomos vokiečių poetės poemos vertimas į lietuvių kalbą
,
Literatūra: T 61 Nr. 4 (2019): Literature
-
Akvilė Rėklaitytė,
Marcelijaus Martinaičio poezijos antropologiškumas
,
Literatūra: T 54 Nr. 1 (2012): Lithuanian Literature
-
Giedrė Šmitienė,
„Ir aš nebijau juodos.“Santykis su motina Janinos Degutytės tekstuose
,
Literatūra: T 60 Nr. 1 (2018): Literatūra
-
Jūratė Jasaitytė,
Vytautas Bikulčius,
Kaltės metamorfozės Albert’o Camus romane Krytis
,
Literatūra: T 57 Nr. 4 (2015): World Literatures
-
Regina Rudaitytė,
(De)Construction of the Postmodern in A. S. Byatt’s Novel Possession
,
Literatūra: T 49 Nr. 5 (2007): Special Issue