[straipsnis ir santrauka anglų kalba, santrauka lietuvių kalba]
Straipsnio objektas – „Dviejų Barbarų“ problema, kylanti Aristotelio modalinėje silogistikoje. Šios problemos esmė – tai klausimas, ar ir kokiais principais remiantis galima paaiškinti besiskiriantį Aristotelio požiūrį į du savo forma panašius silogizmus, sudarytus iš asertorinių (X) ir būtinų (L) teiginių – Barbarą LXL ir Barbarą XLL. Tai, jog Aristotelis laikė pirmąjį samprotavimą pagrįstu, o antrąjį – ne, buvo vertinama skirtingai: 1) neigiamai, nes manyta, jog abi Barbaros yra nepagrįsti samprotavimai; 2) neigiamai, nes abi Barbaros laikytos pagrįstais samprotavimais; 3) teigiamai, nurodant priežastį, kodėl šie samprotavimai skiriasi. Parodant, jog galimumo ir būtinumo operatoriai Aristotelio modalinėje silogistikoje turi būti interpretuojami de dicto bei paklūsta išvedimo taisyklėms, kuriose lemiamą reikšmę turi didžiosios prielaidos modalumas, straipsnyje ginama (3) pozicija.