NIEKIO SŪNUS
Filosofinė antropologija
Arvydas Šliogeris
Publikuota 2005-01-01
https://doi.org/10.15388/Problemos.2005..4095
PDF

Santrauka

Straipsnyje keliama hipotezė, kad žmogaus metafizinį branduolį, visus jo santykius su tuo, kas nėra jis pats, ir net su tuo, kas yra jis pats, lemia jo „sielą“ nuolat persekiojanti Tikrovės stoka, savo ruožtu sąlygota nuolatinės, nors aiškiai savęs nesuvokiančios, stovėsenos Niekio, kaip pirmapradės metafizinės duoties, akivaizdoje. Būtent begalinė Niekio tuštuma palenkia žmogų stokos ir geismo dialektikai, nutremiančiai jį į begalinio negatyvumo kelią, kuriuo eidamas žmogus priverstas tapti perteklinio naikinimo monstru, nebeturinčiu bendro mato su kitomis Žemės būtybėmis ir esiniais.
Prasminiai žodžiai: Niekis, būtis, duotis, negatyvumas.

SON OF NOTHINGNESS
Arvydas Šliogeris

Summary 
The new hypothesis presented in the article describes the features of the very core of the personality – a permanent lack of the Real that determines all the external and internal relations of a person. The lack of the Real itself is grounded in the human experience of Nothingness as a metaphysical giveness. Namely, this infinite emptiness of Nothingness forces a person to choose the way of the infinite negativity that leads one to becoming a monster of excessive nihilation, monster that has nothing in common with the rest of the beings and entities on the Earth.
Keywords: Nothingness, being, giveness, negativity.

PDF

Susipažinkite su autorių teisėmis žurnalo politikoje skiltyje Autorių teisės.