Moralumo sąvokos socialinis turinys ir jos raida
-
Danutė Kapačiauskienė
Publikuota 2014-09-29
https://doi.org/10.15388/Problemos.1973.11.5501
PDF

Reikšminiai žodžiai

Moralumas
visuomenė
marksizmas
susvetimėjimas
žmogaus esmė

Santrauka

Straipsnyje nagrinėjama moralumo sąvoka ir jos socialinės implikacijos. Moralumo sąvoka apibrėžiama kaip individo poelgių vertingumo žmogiškosios esmės pasireiškimo požiūriu išraiška. Žmogiškąją esmę sudaro laisvos sąmoningos veiklos poreikis. Buržuazinėje visuomenėje moralumo sąvokos socialinis turinys išreiškia individo pastangas apriboti privatų interesą visuomenės (kitų individų) naudai. Tokią sampratą sąlygoja žmonių santykių susvetimėjimas, kurį ypač išryškina formali žmonių lygybė. Socializmas, sukurdamas objektyvias susvetimėjimo išnykimo sąlygas, sukuria ir moralumo sąvokos socialinės prasmės pakitimo prielaidas. Jei moralinė poelgio charakteristika yra žmogiškosios esmės pasireiškimo individų poelgiais matas, tai individų poelgiai negali būti įvertinti atskirai nuo jų socialinio konteksto. Moralumo sąvoka nustoja buvusi vien individo poelgių charakteristika, ji tampa ir visuomenės ekonominės organizacinės veiklos charakteristika.
PDF

Susipažinkite su autorių teisėmis žurnalo politikoje skiltyje Autorių teisės.