Tomistinės ir V. Solovjovo idėjos A. Dambrausko-Jakšto filosofijoje
-
Arvydas Šliogeris
Publikuota 2014-09-29
https://doi.org/10.15388/Problemos.1973.12.5526
PDF

Reikšminiai žodžiai

Adomas Dambrauskas-Jakštas
Vladimiras Solovjovas
tomizmas
teokratija
pilnutinis žinojimas

Kaip cituoti

Šliogeris A. (2014) „Tomistinės ir V. Solovjovo idėjos A. Dambrausko-Jakšto filosofijoje“, Problemos, 120, p. 69-78. doi: 10.15388/Problemos.1973.12.5526.

Santrauka

Straipsnio tikslas – paanalizuoti A. Jakšto-Dambrausko pasaulėžiūros santykį su tomizmu bei rusų filosofo Vladimiro Solovjovo filosofija. A. Jakštas ragino papildyti tomistinę doktriną V. Solovjovo idėjomis. Jis siūlė statiškąją „philosophia perennis“ doktriną papildyti rusų filosofo krikščioniškojo evoliucionizmo idėjomis ir įvertinti naujųjų laikų gamtos mokslų, ypač darvinizmo, evoliucinės biologijos laimėjimus. V. Solovjovo pilnutinio žinojimo modelis A. Jakštui buvo priimtinas veikiau kaip savotiškas filosofijos idealas, kaip ateities dalykas, kurio praktiškai realizuoti tuo metu nebuvo galima. A. Jakštas tomistinę filosofiją taip pat bandė derinti su V. Solovjovo panteistine pasaulio sielos sąvoka, šio filosofo teokratijos idealu ir dieviškosios žmonijos idėja. A. Jakštas teigė, kad pasaulio sielos idėja yra tiesioginė išvada iš aristotelinės-tomistinės ontologijos, pagal kurią pasaulio daiktai sudaryti iš materijos ir formos. Kurdamas materialinę ir dvasinę kultūrą, pertvarkydamas gamtą ir visuomenę, žmogus atlieka dieviškos prigimties darbą. Galutinis kultūrinės kūrybos (kuri yra religinio pobūdžio) tikslas yra teokratija.
PDF

Susipažinkite su autorių teisėmis žurnalo politikoje skiltyje Autorių teisės.