Straipsnyje analizuojamos XX a. pradžios lietuvių katalikų sociologo ir publicisto A. Civinsko (1876–1913) socialinės pažiūros ir veikla. Jis studijavo teologiją Romoje, sociologiją ir politinę ekonomiją – Friburgo universitete Šveicarijoje. Analizuojamas A. Civinsko atliktas antireliginių nuostatų ir socialistinių idėjų plitimo visuomenėje priežasčių vertinimas. Teigiama, kad A. Civinskas kritikavo kunigų bendravimo su liaudimi autoritarinį pobūdį, kurį laikė viena iš netikėjimo plitimo priežasčių. Nagrinėjama A. Civinsko nacionalinio ūkininkavimo koncepcija, kurioje ypač pabrėžiama racionaliai organizuotos veiklos svarba, nes ji yra ekonominio savarankiškumo ir visuomenės gerbūvio lemiamas veiksnys, taip pat kova su socialiniu radikalizmu, propaguojamu vietinių socialistų. Pagrindiniu bažnyčios uždaviniu A. Civinskas laikė žmogiškumo ugdymą, tarpusavio santykių ir reiškinių vertinimą remiantis krikščioniškomis vertybėmis. Ekonominio gerbūvio siekimas neturi užgožti šių vertybių. Pabrėždamas tautos ūkio kūrimo moralinį aspektą, jis kartu gynė žmogaus asmenybės vertingumą tiek nuo liberaliojo kapitalizmo, tiek nuo totalitarinio socializmo.
