Mokyklinio amžiaus vaikų elgesio ir emocinių sutrikimų rizika, vertinta Galių ir sunkumų klausimynu antrojo karantino dėl COVID-19 metu Lietuvoje
Pasaulyje kilus COVID-19 pandemijai, daugelyje šalių, taip pat Lietuvoje, buvo paskelbtas karantinas ir įvesti ribojimai. 2020 m. pavasarį Lietuvoje pirmojo karantino metu buvo įvestas nuotolinis ugdymas mokiniams, kuris truko beveik tris mėnesius. 2020 m. rudenį buvo įvestas antrasis karantinas (ir nuotolinis ugdymas), kuris tęsiasi ir šiuo metu (2021 m. birželis). Nors pirmojo karantino metu vaikų psichikos sveikata pablogėjo, vaikų elgesio ir emocijų problemų raiška buvo panaši kaip priešpandeminiu laikotarpiu. Tačiau pusę metų ar ilgiau trunkantis antrasis karantinas (atitinkamai mokyklų „uždarymas“ – ugdymas nuotoliniu būdu) galėjo turėti daugiau neigiamų pasekmių vaikų psichikos sveikatai. Šiuo tyrimu siekėme atskleisti pradinio ir pagrindinio mokyklinio amžiaus vaikų elgesio ir emocijų sutrikimų riziką, vertintą antrojo karantino pabaigoje Galių ir sunkumų klausimynu. Tyrimo dalyviai – 514 septynių–keturiolikos metų vaikų (amžiaus vidurkis 10,15 metų, standartinis nuokrypis – 3,47; 46 % imties – mergaitės). Vaikų elgesio ir emocijų problemas vertino tėvai – 2021 m. balandį–gegužę pildė Galių ir sunkumų klausimyno versiją tėvams. Rezultatai atskleidė, kad 29,6 % šiame tyrime dalyvavusių vaikų patyrė emocinių sutrikimų riziką (vidurkiniai skalės įverčiai atitiko nuokrypį pagal populiacines normas), 21,6 % patyrė elgesio sutrikimų riziką. Pagal bendros sunkumų skalės įverčius 31,6 % vaikų elgesio ir emocijų problemos vertintinos kaip nukrypusios nuo normos. Šie rezultatai lyginami su ikipandeminiu laikotarpiu atlikto Lietuvos epidemiologinio tyrimo rezultatais ir su kitų pandeminiu laikotarpiu atliktų tyrimų rezultatais. Atkreipiamas psichikos sveikatos specialistų ir politikos formuotojų dėmesys į vaikų psichikos sveikatą itin neigiamai veikiantį užsitęsusį karantiną ir ugdymą ne mokykloje, o nuotoliniu būdu.