Implied Author in Philosophical Novels
Literatūros naratyvai ir kontekstai
Olga Senkāne
Rezekne University College, Latvia
Publikuota 2014-10-25
https://doi.org/10.15388/RESPECTUS.2014.26.31.1
PDF

Reikšminiai žodžiai

numanomas autorius
filosofinis romanas
pasakojimas
erdvėlaikis

Kaip cituoti

Senkāne O. (2014) „Implied Author in Philosophical Novels“, Respectus Philologicus, 26(31), p. 13-26. doi: 10.15388/RESPECTUS.2014.26.31.1.

Santrauka

Straipsnyje analizuojami filosofinių romanų bruožai. Tyrimo tikslas yra išanalizuoti autoriaus funkciją pagal aprašomosios kategorijos bruožus klasikiniuose filosofiniuose romanuose (F. Kafkos Procesas (1925), Pilis (1926), J. P. Sartre’o Šleikštulys (1938), H. Hesse’s Stiklo karoliukų žaidimas (1973), A. Camus Maras (1947)) ir latvių prozininkės Ilzes Šķipsna’os Nepažadėtoji žemė (1970). Analizė grindžiama struktūrinio naratyvo atstovų G. Genette’o, W. Labovo, S. Chatmano, W. Schmido, taip pat filosofų E. Husserlio, J. P. Sartre’o, P. Riqoeure’o ir semiotikų J. Lotmano bei U. Eco teorinėmis įžvalgomis. Tikrasis autorius gali „įžengti“ į tekstą netiesiogiai – t. y. per pasakotoją kaip vaizdinys. Tai, kaip tas „įžengimas“ įvyksta, nulemia tikrojo autoriaus pasakojimas ar pasakojamieji (komunikaciniai) autoriaus įgūdžiai. Taigi autorius ir numanomas autorius yra funkciškai skirtingos sąvokos: autorius kaip realus asmuo plėtoja bendrą supratimą siekdamas apibrėžti sąvoką pagal savo pirminę viziją; sąvoką pateikiantis pasakotojas, savo ruožtu, bendrauja su skaitytoju, o jo tikslas yra, atsižvelgus į skaitytojo gebėjimą suvokti, pasirinkti tinkamas komunikacines priemones.

PDF
Kūrybinių bendrijų licencija

Šis kūrinys yra platinamas pagal Kūrybinių bendrijų Priskyrimas 4.0 tarptautinę licenciją.

Susipažinkite su autorių teisėmis žurnalo politikoje skiltyje Autorių teisės.