Supervising in English: The Doctoral Thesis, Professor/Student Discourse, and Social Practice
Straipsnyje nagrinėjamos profesorių, vadovaujančių doktorantams, rašantiems anglų kalba, situacijos, tikslai ir diskurso praktika. Tai didesnio projekto dalis, skirto tirti studento ir dėstytojo bendravimą bei pagerinti rašytinę komunikaciją, ypač aukštesniame akademinių studijų lygyje. Penki profesoriai ir jų vadovaujami studentai yra anglų kaip antrosios kalbos vartotojai ir bendrauja tik anglų kalba. Remiantis individualiais interviu su dėstytojais, nustatyta, kad tarp doktorantų mokslinių vadovų vyrauja tendencija sutelkti dėmesį į disertacijos turinį ir formą, antrame plane paliekant sociokultūrinę patirtį, t.y. diskursą tarp profesoriaus ir studento. Tekstą pripažinus socialinių įpročių dalimi, susiformavo tam tikras akademinės visuomenės tipas ir taisyklės stipendijoms gauti, kurios ilgainiui buvo tobulinamos. Studentų socialiniai įpročiai susiję su jų gimtąja kultūra. Teigtina, kad daktaro disertacija liudija ne tik studento gebėjimą atlikti aukšto lygio mokslinius tyrimus, bet ir rodo jo individualios mokslinės tapatybės formavimąsi, žymintį veiksmingą diskursą tarp profesoriaus ir studento, kai profesorius komunikuoja „žaidimo taisykles“, ir kurios, savo ruožtu, veda į sėkmingą karjerą tiek universitete, tiek jį baigus. Straipsnyje svarstoma, kaip mokytojai, vadovai galėtų skatinti mokslinio identiteto formavimąsi anglų kaip antrosios kalbos terpėje. Autorė sutelkia dėmesį į penkias vadovo anglų kalbos žinių sritis, gebėjimą teikti konsultacijas anglų kalba ir mokslinio identiteto anglų kalba formuosenos skatinimą. Straipsnio pabaigoje pateikiami apmąstymai apie paramą, kurios gali prireikti kreipiantis pagalbos į gimtakalbį anglų kalbos mokytoją.