Grožinės literatūros kūrinių vertimas – vienas daugiausiai diskusijų keliančių vertimo teorijos bei praktikos aspektų. Bene didžiausia problema tampa pasirinkimas tarp kalbotyros mokslo direktyvų, rekomendacijų praktiniam vertimui ir verčiamo teksto kultūrinių, socialinių, istorinių ir pan. aspektų. Taigi, šio tyrimo tikslas – pritaikyti H. P. Grice’o kooperatyvųjį principą bei maksimų teoriją praktinei vertimo analizei, remiantis domestikacija, kuri padėtų išlaikyti verstinio teksto kalbos natūralumą. H. P. Grice’o kooperatyvusis principas iliustruoja kalbos filosofo teoriją, jog kiekvienas pokalbio dalyvis prisideda prie pokalbio. Šios teorijos pagrindas – keturios maksimos: kokybinė (sakyti tik tai, kas yra tiesa ir kam pakanka įrodymų), kiekybinė (nepateikti nei daugiau, nei mažiau informacijos, nei reikalauja pokalbio tema), tiesioginio ryšio (sakyti tai, kas turi ryšį su pokalbio tema) bei stiliaus (nepateikti dviprasmiškos ar sunkiai suprantamos informacijos, laikytis atitinkamo žodžių, sakinių ir t.t. išdėstymo). Šių maksimų pažeidimas verčiant dažnai pasireiškia kalbos nenatūralumu, todėl domestikacija – vienas iš būdų tokį natūralumą išlaikyti. Grice’o kooperatyvinio principo ir maksimų bei implikacijų apžvalga remiantis pragmatiniais vertimo aspektais leidžia darbo autorėms prieiti prie išvados, kad D. Browno Da Vinčio kodo lietuviškajame vertime Grice'o maksimų pažeidimas iškraipo mintis bei darko lietuvių kalbą, o tai savo ruožtu įrodo, jog romano vertėjai nepavyko pritaikyti domestikacijos metodo.