Rodzaje, interpretacje i funkcje mitu
Straipsniai
Michał Mazurkiewicz
Jan Kochanowski University in Kielce, Poland
Publikuota 2012-10-25
https://doi.org/10.15388/Respectus.2012.27.15336
PDF

Reikšminiai žodžiai

mit
mitologia
religia
psychoanaliza

Kaip cituoti

Mazurkiewicz M. (2012) „Rodzaje, interpretacje i funkcje mitu“, Respectus Philologicus, 22(27), p. 45-56. doi: 10.15388/Respectus.2012.27.15336.

Santrauka

W niniejszym artykule autor dokonuje analizy mitu – niezwykle ważnego elementu kultury – prezentując rozmaite typy mitów towarzyszących człowiekowi od zarania dziejów aż do chwili obecnej, ich interpretacje z punktu widzenia np. filozofii czy psychoanalizy oraz funkcje mitów, ich oddziaływanie na człowieka we współczesnym świecie. Mit jest złożonym zjawiskiem kulturowym, trudnym w jednoznacznych ocenach. Nie jest to bowiem jedynie święta opowieść mająca tło religijne; możemy też mówić o mitach świeckich, np. w sztuce czy w sporcie. Jeśli chodzi o współczesny świat – przepełniony duchem „logos” – mity pozostają niejako w ukryciu, są często nieświadomym sposobem widzenia rzeczy. Od człowieka zależy, czy dostrzeże mądrości tkwiące gdzieś pod maską zindustrializowanego i przesiąkniętego beznamiętną techniką świata. Mit spełnia wiele pozytywnych funkcji – jest źródłem mądrości, uczy pokory, daje nadzieję i siłę. Z pewnością nie jest – jak chcieliby niektórzy – reliktem zamierzchłej przeszłości. Może jednak występować w nieco zmienionych, uwspółcześnionych formach. Autor analizuje liczne prace autorów badających mit, takich jak, między innymi: Bronisław Malinowski, Mircea Eliade czy Zygmunt Freud.

Mito rūšys, interpretacijos ir funkcijos
Šiame straipsnyje analizuojamas mitas kaip itin svarbus kultūros elementas. Aptariami įvairūs mitų tipai, žinomi iki dabar, jų interpretacijos filosofijos, psichoanalizės požiūriu. Nagrinėjamos mitų funkcijos ir būdai, kuriais paveikiami šiuolaikiniai žmonės. Verta pažymėti, kad mitas yra nevienalytis kultūros reiškinys, kurį sudėtinga vertinti vienareikšmiškai. Viena iš pagrindinių priežasčių yra ta, kad mitas yra ne tik šventa pasaka, turinti religinį pagrindą. Mes apie jį galime kalbėti ir kaip apie pasaulietinį mitą, pavyzdžiui, mene ar sporte. Šiuolaikiniame pasaulyje gausu aukštųjų technologijų ir logotipų – tai susiję su mitu. Įdomu analizuoti, kaip ir kodėl mitai neišnyra į kultūros paviršių ir lieka tarsi nežinomi, nesikeičia. Daugeliu atvejų tai nesąmoningas būdas įžvelgti tam tikrus dalykus. Jis priklauso nuo žmogaus – ar žmogus kažkaip pastebi tą išmintį, glūdinčią po pasaulio kauke – pramoninėmis ir bejausmėmis technologijomis. Be abejo, mitas atlieka daug svarbių funkcijų – tai puikus išminties šaltinis, mokantis žmogų nuolankumo, suteikiantis vilties ir stiprybės sunkiais laikotarpiais. Tai nėra tik tolimos praeities reliktas.
Mito forma gali kisti. Atidžiai išanalizavus šį reiškinį, galima pastebėti, kad įvairiose gyvenimo sferose mitai gali rastis šiek tiek pakitę, modernesnių formų. Šio straipsnio autoriaus analizė grindžiama daugybės žymių mokslininkų, tiriančių mito fenomeną, darbais: Bronisławo Malinowskio (šiuolaikinis lenkų antropologas), Mircea Eliade (rumunų religijos istorikas, vienas iš geriausių religinės patirties interpretuotojų), Sigmundas Freudas (Austrijos neurologas, psichoanalizės kūrėjas).
REIKŠMINIAI ŽODŽIAI: mitas, mitologijos, religija, psichoanalizė.

PDF
Kūrybinių bendrijų licencija

Šis kūrinys yra platinamas pagal Kūrybinių bendrijų Priskyrimas 4.0 tarptautinę licenciją.

Susipažinkite su autorių teisėmis žurnalo politikoje skiltyje Autorių teisės.