Pleonazmas yra daugiažodis junginys, kurio sudėtinės dalys yra pavaldžios aukštesniosioms, ir pavaldžioji dalis pakartoja aukštesniosios dalies reikšmę. Šios dalys gali būti išdėstytos dviem būdais: 1. aukštesnioji dalis - pavaldžioji dalis; 2. pavaldžioji dalis - aukštesnioji dalis. Kaip bebūtų, tai nesusiję su nagrinėtų junginių sintaksine struktūra. Sintaksinę struktūrą lemia pavaldžios dalies atliekama funkcija sakinyje, t.y. ar ji atlieka pažyminio, aplinkybių ar papildinio, ar tokio komponento, kuris yra sunkiai nusakomas sintaksės terminais, funkciją. Išskiriamos keturios pleonastinių struktūrų grupės. Surinkta medžiaga, kurią sudaro 307 pleonazmaį leidžia skirti kelias paklases - 3 pažyminio junginių, 8 aplinkybių junginių, ir 13 grupių, apimančių papildinio pleonazmus ir sunkiai klasifikuojamas struktūras.
Nors egzistuoja įvairios grupės, vis dėlto svarbiausios yra būdvardinio pažyminio struktūros, kurios sudaro beveik 54% visų išskirtų junginių. Kitų išskirtų grupių dažnumas yra mažesnis nei 50%, t. y. dažniausiai pasitaikantys pleonazmai yra daiktavardinio pažyminio (daugiau nei 11 %), būdo aplinkybės (beveik 9%), prielinksninio pažyminio (daugiau nei 6%). Rečiausios yra tikslo aplinkybių (0,3%) ir sąlygos aplinkybių (0,7%) struktūros.
Daugelis išnagrinėtų pleonazmų patvirtina prielaidą, kad pastebėti dėsningumai būdingi visoms pleonastinėms šiuolaikinės lenkų kalbos struktūroms.
Šis kūrinys yra platinamas pagal Kūrybinių bendrijų Priskyrimas 4.0 tarptautinę licenciją.