Darbo rinkos politikos rezultatus išreiškiančių bendrųjų ir tikslinių grupių rodiklių kaitos įvertinimas
Straipsniai
Laima Okunevičiūtė
Lietuvos socialinių tyrimų centras
Arūnas Pocius
Lietuvos socialinių tyrimų centras
Publikuota 2020-05-07
https://doi.org/10.15388/LJS.2020.16784
PDF

Reikšminiai žodžiai

užimtumo lygis
nedarbo lygis
darbo rinka
darbo rinkos politika
užimtumo didinimo programa
tikslinės grupės

Kaip cituoti

Okunevičiūtė Neverauskienė, L. and Pocius, A. (2020) “Darbo rinkos politikos rezultatus išreiškiančių bendrųjų ir tikslinių grupių rodiklių kaitos įvertinimas”, Lietuvos statistikos darbai, 59, pp. 1–13. doi:10.15388/LJS.2020.16784.

Santrauka

Straipsnyje atliekamas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2014–2020 metų užimtumo didinimo programoje pateiktų pagrindinių darbo rinkos rodiklių vertinimas. Remiantis šiais rodikliais analizuojama situacija darbo rinkoje bei tendencijos šalyje, stebimi nukrypimai nuo prognozuotų rodiklių (numatytų užimtumo programos įgyvendinimo siekių) reikšmių, įvertinamos jų tobulinimo galimybės. Nepaisant bendrųjų situacijos darbo rinkoje rodiklių analizės svarbos, vienas iš esminių šios publikacijos prioritetų – užimtumo programoje išskirtų tikslinių grupių integracijos galimybių įvertinimas, kurios išreiškiamos remiantis darbo rinkos politikos rezultatus atspindinčiais rodikliais. Atsižvelgiant į užimtumo programoje pateiktų darbo rinkos rodiklių sistemą, kurie daugiausia orientuoti į darbo vietų kaitą (kūrimą), prioritetas teikiamas užimtumo rodikliams. Be tiesiogiai darbo rinkos politikos rezultatus atspindinčių statistinių duomenų, straipsnyje analizuojami ir papildomi tikslinių grupių situaciją darbo rinkoje atspindintys rodikliai.

PDF

Bibliografinės nuorodos

1. Bastav, L. (2019). Empirical evidence on the US labour market hysteresis: new Keynesian wage Phillips curve (1990–2014), Sosyekonomi, 27(40), 31–53. DOI: 10.17233/sosyoekonomi. 2019.02.02.
2. Berglund, T., & Furaker, B. (2016). Employment Protection Regulation, Trade Unions and Tenure of Employment: An Analysis in 23 European Countries, Industrial Relations Journal, 47 (5–6), 492–512.
3. Berzinskiene, D., & Juozaitiene, L. (2011). Impact of Labour Market Measures on Unemployment, Engineering Economics, 22 (2), 186–195. http://dx.doi.org/10.5755/j01.ee.22.2.315.
4. Chen, K. J., Lai, C. C., & Lai, T. W. (2019). Business cycle fluctuations with the division of permanent and temporary employment, Economic Inquiry, 57(4), 2082–2109. DOI: 10.1111/ecin.12814.
5. Europe 2020. (2010). Pažangaus, tvaraus ir integracinio augimo strategija [Smart, sustainable and inclusive growth], European Commission, COM, 2020 final. Retrieved from http://ec.europa.eu/europe2020/index_en.htm.
6. European Commission. COM 2020 final. (2010). Communication from the Commission Europe 2020: A strategy for smart, sustainable and inclusive growth. Brussels, 3.3.2010.
7. Eurostat. Database. Retrieved from http://ec.europa.eu/eurostat/data/database.
8. Flavin, P., Pacek, A. C., & Radcliff, B. (2019). Labour market regulation well being in low-income countries, European Journal of Political Research, 58(4), 1088–1107. DOI: 10.1111/1475-6765.12323.
9. Franklin, S., & Labonne, J. (2019). Economic shocks and labor market flexibility, Journal of Human Resources, 54 (1), 171–199. Doi: 10.3368/jhr.54.1.0616.8012R1
10. Gruževskis, B., & Brazienė, R. (2017). Nesaugus užimtumas ir jo pokyčių tendencijos, Lietuvos socialinė raida, Nr. 6. Vilnius: LSTC. P. 170–192.
11. Gruževskis, B., & Zabarauskaitė, R. (2013). Part-Time Employment in Lithuana and other EU countries: trends and key issues, Public Policy and Administration, 12(4), 540–556. DOI: https://doi.org/10.13165/VPA-13-12-4-02.
12. Jalles, J. T. (2019). On the time-varyting relationship between unemployment and output: What shapes it? Scottish Journal of Political Economy, 66(5), 605–630. DOI: 10.1111/sjpe.12200.
13. Lei, F., & Silos, P. (2012). Wages and Unemployment across Business Cycles: A High-Frequency Investigation, Working Paper Series, 16, 1–34.
14. Okunevičiūtė Neverauskienė, L., & Pocius, A. (2017). Nedarbo tendencijos Lietuvoje, jų palyginimas ES šalių darbo rinkos taidos kontekste, Lietuvos socialinė raida: Darbo rinkos pokyčiai: problemos ir raidos galimybės, Nr. 6, 71–88. ISSN 2029-963X.
15. LR Vyriausybės nutarimas. Dėl Nacionalinės Lisabonos strategijos įgyvendinimo programos. 2005 m. lapkričio 22 d. Nr. 1270. Valstybės žinios, 2005-11-26, Nr. 139–5019.
16. LR Vyriausybės nutarimas. Dėl Užimtumo didinimo 2014–2020 metų programos patvirtinimo. Valstybės žinios, 2013-10-05, Nr. 105–5154.
17. Mueller, A. I. (2017). Separations, Sorting and Cyclical Unemployment, Americal Economic Review, 107(7), 2081–2107.
18. Mustre-Del-Rio, J. (2019). Job Duration over the business Cycle, Journal of Money Credit and Banking 51(6), 1691–1711. DOI: 10.1111/jmcb.12565.
19. Neverauskiene Okuneviciute, L., & Rakauskiene, O.G. (2018). Identification of employment increasing possibilities in the context of the EU socioeconomic environment evaluation: the case of Lithuania, Economics & Sociology 11(4), 51–68. DOI: 10.14254/2071-789X.2018/11-4/3.
20. Okunevičiūtė Neverauskienė, L., & Moskvina, J. (2012). Active labour market policy: theory and practice. Monograph. Vilnius: Technika.
21. Okunevičiūtė Neverauskienė, L., & Pocius, A. (2011). Trends of Hidden Employment in Lithuania and Problems in Methodical Calculations, Technological and economic development of economy, 17(3), 484–500.
22. Ortego-Marti, V. (2017). The Cyclical Behavior of Unemployment and Vacancies with Loss of Skills during Unemployment, Macroeconomic Dynamics, 21 (6), 1277–1304.
23. Speckesser, S. S., & Carreras, F. J., Kirchner, S. L. (2019). Active labour market policies for young people and youth unemployment. An analysis based on aggreagate data, International Journal of Manpower, 40 (8), 1510–1534. DOI: 10.1108/IJM-03-2018-0100.
24. Statistics Lithuania Database. Retrieved from http://osp.stat.gov.lt/en/web/guest/home.
25. Stephens, H. M., & Deskins, J. (2018). Economic distress and labour market participation, American Journal of Agricultural Economics, 100 (5), 1336–1356. DOI: 10.1093/ajae/aay065.
26. Tang, B., & Bethencourt, C. (2017). Asymmetric Unemployment-output Tradeoff in the Eurozone, Journal of Policy Modeling, 39 (3), 461–481.
27. Tosun, J., Treib, O., & De Francesco, F. (2019). The impact of the European youth gurantee on active labour market policies: A convergence analysis, International Journal of Social Welfare, 28 (4), 358–368.
28. Tuzemen, D. (2017). Labour Market Dynamics with Endogenous Labor Force Participation and on-the-Job Search, Journal of Economic Dynamics & Control, 75, 28–51.
29. Wallace, H., Pollack, M. A., & Young, A. R. (Eds.). (2015). Policy-making in the European Union. Oxford University Press, USA.
30. Zhang, YL., & Liu,TX. (2019). The macroeconomics movements of real wage rates and employment: further evidence, Applied Economics Letters, 1–8. DOI: 10.1080/13504851.2019.1659922.

Atsisiuntimai

Nėra atsisiuntimų.

Skaitomiausi šio autoriaus(ų) straipsniai