Bedarbių perėjimo į užimtumą rodikliai yra svarbus ES šalių užimtumo tarnybų stebėsenos sistemų elementas. Įsidarbinimo tendencijų stebėjimas yra kompleksinis uždavinys, apimantis ne tik kiekybinius parametrus. Tinkamas rodiklių taikymas ir interpretavimas yra neatsiejamas nuo kontekstinių reiškinių, tad palyginamosios analizės atlikimas įvairiais pjūviais, pvz., laiko, teritorijos, įgalina padidinti šio rodiklio informatyvumą.
Straipsnio tikslas – remiantis turimais duomenimis nustatyti bedarbių perėjimo į užimtumą tendencijas šalies ir teritorijų mastu, numatant galimus pasirinktų įsidarbinimo rodiklių prognozavimo trumpalaikius scenarijus.
Straipsnio metodologinėje dalyje atliekamas nedarbo tendencijų ir įsidarbinamo rodiklių sąsajų vertinimas, aprašyta įsidarbinimo galimybių diferenciacijos vertinimo metodologinė prieiga. Remiantis Užimtumo tarnybos klientų aptarnavimo skyrių duomenimis buvo atlikta registruotų bedarbių perėjimo į užimtumą teritorinių rodiklių pasiskirstymo analizė. Atlikta rodiklių prognozė rėmėsi trumpo laikotarpio istoriniais klientų aptarnavimo skyrių duomenimis bei ekonominio konteksto kintamaisiais. Santūriai nepalankių ES ekonomikos situacijos prognozių akivaizdoje, darbe pristatytos situacijos Lietuvos darbo rinkoje pokyčių prielaidos artimiausiu laikotarpiu.
Šis kūrinys yra platinamas pagal Kūrybinių bendrijų Priskyrimas 4.0 tarptautinę licenciją.