Rankraštinės knygos bibliotekose, archyvuose ir muziejuose Lenkijoje: informacijos apie XVII–XVIII a. LDK politinį gyvenimą rinkiniai
Straipsnyje aptariamos rankraštinės knygos – informacijos rinkiniai apie viešą gyvenimą, – sukurtos XVII–XVIII a. Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje, dabar saugomos Lenkijoje. Jas daugiausia kūrė didikai, kanceliarijos tarnautojai ir pareigūnai, dirbę magnatų ir valstybės garbingųjų asmenų teismuose, vedami troškimo kaupti arba rūpesčio dėl dokumentavimo ir istoriografijos ateities, o kartais ir vedami noro paremti visuomeninę veiklą. Juose randama įvairios informacijos apie viešą gyvenimą bei jo dokumentavimą. Medžiaga šiam tyrimui surinkta iš spausdintinių ir internetinių rankraščių katalogų ir inventorių. Galima manyti, kad yra išlikę 400–500 tokio tipo rankraščių ir maždaug 100 dokumentų pačioje Lenkijoje. Didžiausia jų kolekcija saugoma Radvilų archyve, kuris yra Centrinio istorijos archyvo Varšuvoje dalis, o pavieniai egzemplioriai yra išsibarstę po įvairias bibliotekas ir muziejus. Seniausi yra XVI a. pabaigos ir XVII a. pradžios. Didžiausios vertės yra keli XVII a. vidurio rankraščiai iš Biržų Radvilų giminės. Tarp kitų vertingų dokumentų patenka XVII a. Sapiegų, Nesvyžiaus Radvilų bei paprastų didikų aplinkoje sukurti rankraščiai, kuriuose dažnai randama unikali, kitur nežinoma informacija. Iš pastarųjų išsiskiria įvairenybės, sukurtos Lietuvos didžiojo kanclerio Karolio Stanislovo Radvilos sekretoriaus Kazimierzo Złotkowskio pirmaisiais trimis XVIII a. dešimtmečiais. Šios knygos liudija apie Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės bajorų ir magnatų integraciją su kitomis Abiejų Tautų Respublikos (ATR) žemėmis. Rankraščiai iš esmės yra turtingi informacijos apie ATR viešąjį gyvenimą, o kartu išsaugo lokalinį kontekstą.