Veiklos audito ištakos bei raida pasaulyje ir Lietuvoje
Straipsniai
Jonas Mackevičius
Vilniaus universitetas
Asta Šalienė
Vilniaus universitetas
Publikuota 2020-09-21
https://doi.org/10.15388/batp.2020.24
HTML

Reikšminiai žodžiai

veiklos auditas
veiklos audito raida
ekonomiškumas
efektyvumas ir rezultatyvumas
veiklos audito kryptys

Kaip cituoti

Mackevičius J. ir Šalienė A. (2020) „Veiklos audito ištakos bei raida pasaulyje ir Lietuvoje“, Buhalterinės apskaitos teorija ir praktika, 220, p. 2. doi: 10.15388/batp.2020.24.

Santrauka

Didėjant poreikiui racionaliai naudoti išteklius, saugoti aplinką bei užtikrinti socialinę gerovę veiklos audito reikšmė didėja. Istorinės jo atsiradimo ištakų ir raidos žinios supratimą apie tai, kas yra veiklos auditas, kam jis skirtas, koks jo atlikimo tikslas, daro platesniu. Straipsnio tikslas - pateikti veiklos audito raidos etapus, reglamentavimą bei ypatumus teoriniu aspektu užsienio bei Lietuvos literatūroje. Tikslui pasiekti taikyti mokslinės literatūros analizės, istorinis, lyginamasis, informacijos grupavimo, sisteminimo ir apibendrinimo tyrimo metodai. Straipsnyje atskleidžiama veiklos audito transformacija iš socialinio audito atliekamo privataus kapitalo subjektuose iki šių dienų atliekamo veiklos audito, kuris yra reglamentuotas ir taikomas vertinti viešųjų subjektų veiklą. Straipsnyje veiklos audito raida nagrinėjama keturiais etapais: 1) 1940-1950 pirmieji bandymai veiklą vertinti net tik ekonominiais, bet ir socialiniais parametrais; 2) 1950-1970 vystosi du požiūriai išskiriant socialinius ir ekonominius parametrus; 3) 1970-1990 atsiranda veiklos audito srities standartai, reglamentavimas, pirmieji moksliniai tyrimai; 4) 1990-2020 koreguojami ir patvirtinami veiklos audito standartai ir gairės, plačiai atliekami moksliniai tyrimai. Kiekvienu nagrinėjamu laikotarpiu vyko skirtingos mokslinės diskusijos veiklos vertinimo ir veiklos audito tema. Taip pat straipsnyje atskleidžiama veiklos audito įvairiapusiškumo problema, kuri sudaro prielaidas tolesniems tyrimams.

HTML

Bibliografinės nuorodos

Arnaboldi, M., Lapsley, I. (2008). Making management auditable: The implementation of best value in local government. Abacus, 44(1), 22–47. https://doi.org/10.1111/j.1467-6281.2007.00247.x
Arrington, C. E., Bailey, C. D., Hopwood, W. S. (1985). An Attribution Analysis of Responsibility Assessment for Audit Performance. Journal of Accounting Research, 23(1), 1. https://doi.org/10.2307/2490904
Berry, L. E., Harwood, G. B., Katz, J. L. (1987). Performance of Auditing Procedures by Governmental Auditors: Some Preliminary Evidence. The Accounting Review, LXII(1), 14–28.
Bowen, H. R. (1953). Social Responsibilities of the Businessman. Retrieved from socialresponsibi0000unse_q4n4
Carroll, A. B., Beiler, G. W. (1975). Landmarks in the Evolution of the Social Audit. The Academy of Management, 18(3), 589–599.
Daujotaitė, D. (2009a). Viešojo sektoriaus veiklos auditas: teoriniai aspektai. Buhalterinės Apskaitos Teorija Ir Praktika, 5, 47–59.
Daujotaitė, D. (2009b). Viešojo sektoriaus veiklos auditas Naujojo Viešojo Administravimo paradigmoje. Viešoji Politika Ir Administravimas, 28, 29–39. Retrieved from http://www.vkontrole.lt/n/index.php?id=58.
Daujotaitė, D., Puškorius, S., Tarakavičiūtė, I. (2012). Veiklos audito teorija ir praktika. Vilnius.
Davies, I. C. (1999). Evaluation and performance of computers. Evaluation, 5(2), 150–159. https://doi.org/10.1145/800197.806031
Desmedt, E., Morin, D., Pattyn, V., Brans, M. (2017). Impact of Performance Audit on the Administration : a Belgian Study ( 2005-2010 ). Managerial Auditing Journal, 32(3), 251–275. https://doi.org/10.1108/MAJ-04-2016-1368
Glendinning, R. (1988). The Concept of Value for Money. International Journal of Public Sector Management, 1(1), 42–50. https://doi.org/https://doi.org/10.1108/eb002926
Justesen, L., Skærbæk, P. (2010). Performance Auditing and the Narrating of a New Auditee Identity. Financial Accountability &Management, 26(August), 325–344.
Kaplan, S. E., Reckers, P. M. J. (1985). An Examination of Auditor Performance Evaluation. The Accounting Review, LX(3), 477–487.
Keen, J. (1999). On the nature of audit judgements: The case of value for money studies. Public Administration, 77(3), 509–525. https://doi.org/10.1111/1467-9299.00165
Kells, S. (2011). The Seven Deadly Sins of Performance Auditing : Implications for Monitoring Public Audit Institutions. Australian Accounting Review, 21(4), 383–396. https://doi.org/10.1111/j.1835-2561.2011.00150.x
Kreps, T. J. (1940). Measurement of the social performance of business (7th ed.). Retrieved from http://www.llmc.com/titledescfull.aspx?type=4&coll=67&div=246&set=09985
Lakis, V. (2007). Audito sistema. Raida ir problemos. Vilnius: Vilniaus universiteto leidykla.
Lakis, V., Jaugelavičienė, A. (2012). Viešojo sektoriaus veiklos audito tikslų, metodų ir rezultatų tyrimas [Document]. Įžvalgos, (1), 27–34.
Lietuvos Respublikos valstybės kontrolės įstatymas. LR Seimas. , (2002).
Lonsdale, J. (2000). Developments in value-for-money audit methods: Impacts and implications. International Review of Administrative Sciences. https://doi.org/10.1177/0020852300661007
Mackevičius, J. (1999). Audito teorija ir praktika. Vilnius: Lietuvos mokslas.
Mackevičius, J. (2001). Auditas: teorija, praktika, perspektyvos: monografija. Lietuvos Mokslas. Retrieved from https://lnb.libis.lt/showRecordDetails.do?recordNum=14&biId=1352396&catalog=false&resId=&previewUrl=undefined&epaveldas=f
Mackevičius, J., Daujotaitė, D. (2011a). Veiklos auditas : veiklos tikrinimo ir vertinimo instrumentas. Informacijos Mokslai, 57, 26–38.
Mackevičius, J., Daujotaitė, D. (2011b). Veiklos audito elementai: analizė ir auditas. Societal Studies, 2236(2), 459–472.
Mackevičius, J., Subačienė, R. (2018). Lietuvos finansinio audito sistema: praeitis, dabartis, perspektyvos. Vilnius: Vilniaus universiteto leidykla.
Mayne, J., Ontario, O. (2006). Audit and evaluation in public management: challenges, reforms, and different roles. The Canadian Journal of Program Evaluation, 21(1), 11–45.
Mitchell, M. W., Fowkes, F. G. R. (1985). Audit reviewed: Does feedback on performance change clinical behaviour? Journal of the Royal College of Physicians of London, 19(4), 251–254.
Moriarty, P., Kennedy, D. (2002). Performance measurement in public sector services: problems and potential. Conference: PMA 2002 Conference.
Morin, D. (2001). Influence of value for money audit on Public Administrations: Looking beyond appearances. Financial Accountability & Management, 17(2), 99–117. https://doi.org/10.1111/1468-0408.00123
Morin, D. (2003). Controllers or catalysts for change and improvement: would the real value for money auditors please stand up? Managerial Auditing Journal , 18(2), 19–30. Retrieved from https://doi.org/10.1108/02686900310454165720
Morin, D. (2008). Auditors general’s universe revisited: An exploratory study of the influence they exert on public administration through their value for money audits. Managerial Auditing Journal, 23(7), 697–720. https://doi.org/10.1108/02686900810890652
Morin, D. (2016). Democratic Accountability During Performance Audits Under Pressure: A Recipe for Institutional Hypocrisy? Financial Accountability & Management, 32(1), 104–124. https://doi.org/https://doi.org/10.1111/faam.12081
Morin, D., Hazgui, M. (2016). We are much more than watchdogs : The dual identity of auditors at the UK. Journal of Accounting & Organizational Change, 12(4), 568–589. https://doi.org/10.1108/JAOC-08-2015-0063
Paukštienė, I. (2012). Auditas. Retrieved from http://www.esparama.lt/es_parama_pletra/failai/ESFproduktai/2012_Auditas.pdf
Pollitt, C. (2003). Performance audit in Western Europe: Trends and choices. Critical Perspectives on Accounting, Vol. 14, pp. 157–170. https://doi.org/10.1006/cpac.2002.0521
Puškorius, S. (2003). Veiklos audito lyginamoji analizė: teorijų apžvalga. Viešoji Politika Ir Administravimas, 4, 42–53.
Raudla, R., Taro, K., Agu, C., & Douglas, J. W. (2016). The Impact of Performance Audit on Public Sector Organizations: The Case of Estonia. Public Organization Review, 16(2), 217–233. https://doi.org/10.1007/s11115-015-0308-0
Reichborn-kjennerud, K. (2011). Auditors ’ Understanding of Evidence : a performance Audit of an Urban Development Programme. Evaluation, 17(3), 1–32.
Reichborn-Kjennerud, K. (2013). Political Accountability and Performance Audit: the Case of the Auditor General in Norway. Public Administration, 91(3), 680–695. https://doi.org/10.1111/padm.12025
Reichborn-Kjennerud, K. (2014). Performance audit and the importance of the public debate. Evaluation, 20(3), 368–385. https://doi.org/10.1177/1356389014539869
Reichborn-Kjennerud, K., Johnsen, Å. (2011). Auditors’ understanding of evidence: A performance audit of an urban development programme. Evaluation, 17(3), 217–231. https://doi.org/10.1177/1356389011410523
Reichborn-Kjennerud, K., Johnsen, Å. (2018). Performance Audits and Supreme Audit Institutions’ Impact on Public Administration: The Case of the Office of the Auditor General in Norway. Administration & Society, 50(10), 1422–1446. https://doi.org/10.1177/0095399715623315
Rivenbark, W. C., Pizzarella, C. M. (2002). Auditing Performance Data in Local Government. Public Performance & Management Review, 25(4), 413–421.
Rudberg, K. (1995). Combating Business Crime in Sweden : A Performance Audit. Knowledge and Policy: The International Journal of Knowledge Transfer and Utilization, 8(3), 71–84.
Sanderson, I. (2001). Performance Management, Evaluation and Learning in ’Modern ’ Local Government. Public Administration, 79(2), 297–313. Retrieved from https://onlinelibrary.wiley.com/doi/pdf/10.1111/1467-9299.00257
Shore, C., Wright, S. (1999). Audit Culture and Anthropology : Neo-Liberalism in British Higher Education. The Journal of the Royal Anthropological Institute, 5(4), 557–575.
Sindzinski, J. (1984). Do performance audits audit perfomance? In Transportation Research Record.
Sorensen, J. E., Grove, H. D. (1977). Cost-Outcome and Cost-Effectiveness Analysis: Emerging Nonprofit Performance Evaluation Techniques. Accounting Review, 52(3), 658–675.
Stankevič, E. (2013). Valstybės kontrolės atliktų veiklos auditų analizė [Document]. Buhalterinės apskaitos teorija ir praktika, 14, 41–51.
Stardards For Audit Of Governmental organizations, Programs, Activities And Functions. (1981). Retrieved from https://play.google.com/books/reader?id=zsU39EHOvrwC&hl=lt&pg=GBS.PR2
Torres, L., Yetano, A., Pina, V. (2016). Are Performance Audits Useful? A Comparison of EU Practices. Administration & Society, 1(32), 1–32. https://doi.org/10.1177/0095399716658500
Valstybinio audito reikalavimai. Lietuvos Respublikos valstybės kontrolė. , Pub. L. No. Valstybės žinios, 2002-02-27, Nr. 20-790 (2002).
Vasiliauskienė, M., Daujotaitė, D. (2019). Performance audit: A cross-country comparison of practices of selected supreme audit institutions. Business: Theory and Practice, 20, 352–362. https://doi.org/10.3846/btp.2019.33
Yamamoto, K., Watanabe, M. (1989). Performance Auditing in the Central Government of Japan. Financial Accountability & Management, 5(4), 199–217.
Kūrybinių bendrijų licencija

Šis kūrinys yra platinamas pagal Kūrybinių bendrijų Priskyrimas 4.0 tarptautinę licenciją.

Susipažinkite su autorių teisėmis žurnalo politikoje skiltyje Autorių teisės.