Netiesioginių išlaidų paskirstymo būdo, paremto netiesioginių išlaidų priskyrimu padaliniams, taikymo ypatumai
Nė vienas savikainos skaičiavimo metodas neužtikrina šimtaprocentinio savikainos tikslumo. Ir tai, visų pirma, lemia netiesioginių išlaidų priskyrimo gaminio ar paslaugos savikainai problema. Vis dėlto, pastaraisiais dešimtmečiais didžioji dalis mokslinių tyrimų, susijusių su netiesioginių išlaidų paskirstymo problematika, daugiausia buvo orientuota į veikla pagrįstą produkcijos savikainos kalkuliavimo (angl. Activity Based Costing, sutr. ABC) būdą, kuris daugeliui įmonių yra per sudėtingas ir per brangus. O būdo, paremto netiesioginių išlaidų priskyrimu padaliniams, tyrimų nepagrįstai sumažėjo. Šis būdas, kuris dažnai įvardijamas kaip tradicinis, yra populiarus didžiojoje dalyje įmonių ir gebant jį tinkamai taikyti, netiesioginės išlaidos produkcijos ir paslaugų savikainai gali būti priskiriamos pakankamai tiksliai. Tyrimo tikslas – atskleisti netiesioginių išlaidų paskirstymo būdo, paremto netiesioginių išlaidų priskyrimu padaliniams, taikymo ypatumus, siekiant efektyvesnio šio būdo naudojimo priskiriant netiesiogines išlaidas produkcijos ar paslaugų savikainai. Straipsnyje nagrinėjami tradicinio netiesioginių išlaidų paskirstymo būdo taikymo ypatumai, pasiūlant ne tik šių išlaidų paskirstymo seką, bet ir pateikiant netiesioginių išlaidų paskirstymo bazės pasirinkimo kriterijus, alternatyvius netiesioginių išlaidų priskyrimo gamybos padaliniams metodus, netiesioginių išlaidų normos apskaičiavimo principus. Visa tai leistų įmonėms netiesioginių išlaidų paskirstymo būdą, paremtą netiesioginių išlaidų priskyrimu padaliniams, taikyti daug efektyviau tiek finansinėje apskaitoje, nustatant pardavimo savikainą finansinių ataskaitų rengimo tikslais, tiek valdymo apskaitoje – priimant įvairius valdymo sprendimus.