Psichikos sveikatos priežiūros deinstitucionalizacija Lietuvoje: minimalūs pokyčiai „maksimalistinėse“1 organizacijose
Socialinė politika
Eglė Šumskienė
Publikuota 2014-01-01
https://doi.org/10.15388/STEPP.2014.0.2659
PDF

Kaip cituoti

Šumskienė E. (2014). Psichikos sveikatos priežiūros deinstitucionalizacija Lietuvoje: minimalūs pokyčiai „maksimalistinėse“1 organizacijose. Socialinė Teorija, Empirija, Politika Ir Praktika, 8, 89-99. https://doi.org/10.15388/STEPP.2014.0.2659

Santrauka

Vilniaus universiteto
Filosofijos fakulteto Socialinio darbo katedra
Universiteto g. 9/1, Vilnius
Tel. (8~5) 266 76 10
El. paštas: egle.sumskiene@fsf.vu.lt

Remiantis institucionalizmo teorija straipsnyje nagrinėjama institucinės aplinkos įtaka psichikos sveikatos priežiūros įstaigų struktūrai, funkcijoms ir prisitaikymui prie aplinkos, jų inertiškumas ir priešinimasis psichikos sveikatos priežiūros sistemos reformai. Remiantis atsakingų institucijų renkamais statistiniais duomenimis, įvertinama įstaigų veiklos, gyventojų, pacientų ir darbuotojų skaičiaus dinamika, leidžianti spręsti apie pokyčius socialinės globos bei psichikos sveikatos priežiūros sistemoje. Atsiliepdamos į deinstitucionalizacijos reikalavimus, organizacijos modifikuoja savo veiklą – diegia naujas paslaugas, kuriomis siekia atsiliepti į naujus poreikius bei reikalavimus, tačiau tai – minimalūs pokyčiai, faktiškai nekeičiantys įstaigos dydžio ir darbo principų, o deklaruojami inovatyvūs požiūriai ir veiklos tikslai prasilenkia su tikrove institucijos viduje.
Pagrindiniai žodžiai: institucionalizmo teorija, deinstitucionalizacija, psichikos sveikatos priežiūra, socialinė globa.

Deinstitutionalisation in Lithuania: Minimal Changes in the “Maximalist” Organisations
Eglė Šumskienė

Summary
The article employs the institutional theory to examine the influence of institutional environments on the structure and function of mental health and social care organizations as well as their resistance to the reform. On the basis of statistical data collected by responsible organizations, the dynamics of mental health and social care organizations’ practice, changes in the numbers of clients and employees are analysed. These alterations allow evaluating the status quo and actual direction of the mental health care reform. The usual institutional response to deinstitutionalization is the modification of activities by introducing new services which respond to the emerging requirements. Nevertheless, these are minimal changes since they do not influence the size of an institution and the principles of its work. Innovative attitudes and organisational goals are of declarative character as they do not correspond to the poor institutional reality.
Key words: institutional theory, deinstitutionalisation, mental health and social care

PDF

Susipažinkite su autorių teisėmis Žurnalo politikoje skiltyje Autorių teisės. 

Skaitomiausi šio autoriaus(ų) straipsniai

1 2 > >>