Laisvalaikis yra labai svarbi jaunimo gyvenimo sritis. Laisvalaikio metu jaunuoliai gali visapusiškai išreikšti savo „aš”, patenkinti pomėgius ir polinkius. Be to, laisvalaikis apima mažiausiai formalizuotas veiklos sritis, todėl jo metu jaunuoliai labiausiai jaučiasi laisvi ir savarankiški. Kita vertus, laisvalaikio leidimo formos labai priklauso nuo sąlygų. Šios turėtų būti sudarytos tokios, kad laisvai pasirinkdami, jaunuoliai galėtų išreikšti save, tačiau netaptų deviacinio elgesio subjektais. Straipsnyje, remiantis kiekybinio tyrimo duomenimis, analizuojama jaunimo laisvalaikio pobūdis, jo kaitos tendencijos, laisvalaikio organizavimo kliūtys. Taip pat nagrinėjama jaunuolių laisvalaikio sąsajos su jų tėvų socialine padėtimi, jaunuolių lytimi, amžiumi, lankomos mokyklos tipu. Dar vienas itin svarbus tyrimo aspektas buvo deviacinis jaunuolių elgesys, žalingi įpročiai. Randamos tiesioginės sąsajos tarp šio aspekto ir netinkamo laisvalaikio leidimo būdo. Taip pat prognozuojama, kad vis labiau įsigalint komerciniams santykiams kultūros, sporto ir pramogų srityje, jaunimo laisvalaikio užimtumo problema gali smarkiai paaštrėti ir sukelti daug ilgalaikių neigiamų pasekmių.
