Bazelio pėdsakas tarpdisciplininių tyrimų fone: rašysenos ekspertizė
Straipsniai
Diego Ardoino
Vilniaus universitetas image/svg+xml
Publikuota 2018-12-31
https://doi.org/10.15388/Baltistica.53.2.2364
PDF

Esminiai žodžiai

prūsų kalba
Bazelio pėdsakas
baltų filologija
rašysenos ekspertizė

Kaip cituoti

Ardoino, D. (2018) „Bazelio pėdsakas tarpdisciplininių tyrimų fone: rašysenos ekspertizė“, Baltistica, 53(2), p. 245–261. doi:10.15388/Baltistica.53.2.2364.

Anotacija

Nemažai tyrėjų mano, kad Bazelio pėdsaką, kuris, manoma, esantis pats seniausias prūsų kalbos rašytinis dokumentas, galima datuoti 1369 m. ir kad jis buvo įrašytas (ar jo autorius buvęs) Prahos mieste. Iš jų kai kurie, pristatydami savąją Bazelio pėdsako interpretaciją, remiasi spėjimu, kad Bazelio pėdsakas buvo įrašytas to paties autoriaus, kuris įrašė kolofoną ir / ar nupiešė kalbančią figūrą. Visais šiais teiginiais pradedama abejoti atlikus Bazelio pėdsako rašysenos ekspertizę (vieną inovatyviausių analizės instrumentų, siūlomą šiame straipsnyje). Jos rezultatai sutampa su Ardoino (2012a; 2013) pasiūlyta rankraščio FV2 63 puslapio stratigrafija, kuria, savo ruožtu, remiasi jo interpretacija (Ardoino 2012b), dėl kokių priežasčių Bazelio pėdsakas buvo įterptas į 63 puslapį būtent ten, kur ir yra.

PDF

Nuorodos

Creative Commons License

Šis darbas apsaugotas Creative Commons priskyrimo 4.0 viešąja licencija.

Atsisiuntimai

Nėra atsisiuntimų.

Dažniausiai skaitomi to paties autoriaus (-ių) straipsniai