Analizė paremta prielaida, kad indoeuropiečių prokalbės linksniavimas yra susiformavęs jungiantis dalelytėms prie įvairių kamienų arba jau egzistuojančių linksnių galūnių, kaip matyti iš paliudytos baltų kalbų istorijos. Laikui bėgant šios kamienų su priaugusiomis dalelytėmis formos išriedėjo į linksnius, paliudytus įvairiose ide. kalbose. Be to, straipsnyje teigiama, kad ide. prokalbei buvo būdingos monoftongizacijos, panašios į vykusias paliudytų ide. kalbų istorijoje. Pavyzdžiui, ā kamieno nom. sg. *-ā yra kilusi vienbalsėjant arba *-ā+i, arba *-ā+m (abiem atvejais galėjo būti reiškiamas ir instrumentalis).
This work is licensed under a Creative Commons Attribution 4.0 International License.