Straipsnyje Kito išankstinės duotybės bei pasikeitimo klausimas keliamas analizuojant ir lyginant sąmonės laikiškumą bei prieraišumo ir juslumo vaidmenį Husserlio ir Levino filosofijoje. Autorė teigia, kad intencionaliame sąmonės sraute galima įžvelgti ne-intencionalias struktūras, t. y. prieraišumą ir hiletinius duomenis – abu pastarieji dalykai žymi sąmonės pasyvumą, nutraukia intencionalaus akto tolydumą ir sveikina kitą. Aptariant laikinę sąmonės struktūrą specialus dėmesys skiriamas diskusijai apie pirminius įspūdžius.