Tikrovės postmodernios grimasos

Santrauka

SStraipsnyje detaliai analizuojama tikrovės sąvoka, kuri interpretuojama kaip teorinis įrankis, leidžiantis pasiprie šinti postmodernioms diskurso teorijoms. Slovėnų filosofas Slavojus Žižekas tikrovės sąvoką pasiskolina iš Jacques'o Lacano psichoanalizės; Žižeko teigimu, tikrovė yra nereprezentuojamas, trauminis branduolys, plytintis "kažkur anapus" simbolinės tvarkos. Remdamasis šia tikrovės samprata, Žižekas kritikuoja postmodernias diskurso teorijas, negalinčias paaiškinti, kas yra anapus diskurso ir kaip įmanoma apibrėžti paties diskurso ribas. Judith'os Butler ir Charles'o Shepherdsono kritika atskleidė Žižeko pozicijos prieštaringumą: net jei teigiame, jog tikrovė sukuria diskurso ribas, šias ribas galime aptikti tik remdamiesi diskursyviomis praktikomis. Atsižvelgdamas į kritiką, Žižekas patikslino savo koncepciją: dabar tikrovė yra ne transcendentinis anapus, kurį veltui bando įvardyti simbolinė reikšmės struktūra, bet tai, kas priklauso simbolinei tvarkai. Kitaip tariant, tikrovė negali būti įvardijama ne dėl to, kad ji yra išoriška simbolinei tvarkai, bet dėl to, kad ji šiai tvarkai priklauso, yra jos vidinė riba. Tačiau ši tikrovės aiškinimo versija, interpretuojanti tikrovę kaip vidinę simbolinės reikšmės struktūros ribą, darosi paradoksaliai artima postmodernioms diskurso teorijoms. Taigi tikrovės sąvokos apibrėžimai reflektuoja "postmodernaus proto antinomiją": tiesioginė nuoroda į tikrovę rodosi per daug naivi, jog būtų laikoma filosofiniu problemos sprendimu, o postmoderni diskurso ideologija yra autoreferentiška ir nepajėgi nurodyti nieko anapus savęs. Straipsnyje analizuojamos tikrovės sąvokos implikacijos seksualinio, etinio ir politinio diskurso plotmėje, be to, keliamas klausimas, kokias "realias" reikšmes slepia filosofinio "tikrovės sugrįžimo" simptomai.