Straipsnyje aptariami svarbiausi I. Kanto filosofijos principai, jo idėjų reikšmė tolesnei filosofijos raidai ir kitiems mokslams. Teigiama, kad pažinimo kategorijas traktuodamas apriorizmo požiūriu, I. Kantas išsakė mokslo metodologijos principą, jog moksliniame pažinime visuomet egzistuoja kategorinė mąstymo struktūra, sąlygojanti patį pažinimą. Pradinių teorijos sąvokų apibrėžimai iš dalies apsprendžia patį teorijos turinį. Pabrėžiama reali analitiškumo ir sintetiškumo problematika, išreiškianti dviejų rūšių (fakto ir proto) tiesas. Aptariama I. Kanto pažiūra į psichologiją: jis manė, kad psichologija liks aprašomuoju mokslu ir nepasieks teorinio lygmens, nes joje esą negalima eksperimentuoti ir ji nesinaudoja matematika. Teigiama, kad logika neabejotinai yra silpniausia I. Kanto pažiūrų dalis, jis nesugebėjo deramai įvertinti šiuolaikinės logikos pradininko G. Leibnizo loginės metodologijos. Aptariama I. Kanto idėjų įtaka kitiems mokslams (jutimo organų fiziologijai), literatūrai (F. Dostojevskis), jų recepcija Lietuvoje.
