Straipsnyje aiškinamas mokslo raidos problemos filosofinis statusas, susiejant šią problemą su konkrečių mokslų diferenciacija. Pagrindinis dėmesys skiriamas mokslo raidos sampratos marksistinėje filosofijoje aptarimui ir patikslinimui. Dialektinio mąstymo nuoseklumas reikalauja pripažinti pačios dialektikos metodologinę prigimtį – tai leidžia pagristi jos metodologinę funkciją bei mokslinio tyrimo išskirtinę filosofinę reikšmę. Kritiškai apžvelgiami tarybinėje filosofinėje literatūroje aptinkami bandymai ontologiškai pagrįsti mokslo raidos problemos filosofinį statusą. Tokios prieigos loginiai sekmenys yra požiūris į mokslo raidą kaip į grynai ontologinę savybę bei filosofijos ir konkretaus mokslinio tyrimo problematikos atskyrimas. Daroma išvada, kad mokslo raidos filosofinė prasmė pagrįsta filosofijos metodologine prigimtimi ir todėl ši problema filosofijoje visada yra konkretaus istorinio (ir galutinai neapibrėžiamo) pobūdžio. Filosofija atlieka savo metodologinę funkciją, kiek jos metodologinis turinys slypi konkrečiuose mokslo raidos tyrinėjimo rezultatuose ir kiek jos santykinai apibrėžtas turinys įgyja istoriškai sąlygotą mokslo tyrimo rezultatų kalbą.
