Trumpai apžvelgiama Vilniaus universiteto profesoriaus J. Goluchovskio (1797–1585) biografija ir filosofinės pažiūros. Jo paskaitų konspektų neišliko, tačiau žinoma, kad jos buvo labai populiarios, pritraukdavusios ne tik studentus, bet ir miestiečius. J. Goluchovskis plėtojo idealistinės romantinės filosofijos idėjas, buvo F. Schellingo mokinys. Jis kūrė idealistinio panteizmo sistemą, kurios išeities taškas – absoliutas, suprantamas kaip gamtos ir dvasios, subjekto ir objekto vienovė. Gamta yra savarankiška ir pati save kurianti. Filosofijos tikslas yra nustatyti gamtos kūrybos procesą ir per jį atpažinti absoliutą. Valstybinę organizaciją nulemia vidinės tautos galios, todėl ją tobulinti yra kiekvienos tautos tikslas. Žmonijos pažanga siejama su piliečių dvasinėmis jėgomis, žmonių kultūra. Jausmas yra tiesos ieškojimo akstinas ir teisingumo kriterijaus komponentas. Vėlesniu kūrybos laikotarpiu J. Goluchovskis nutolo nuo panteizmo pripažindamas asmeninį Dievą bei sielos nemirtingumą.
