Žmogus: gamtinių ir socialinių pradų santykis
-
Edmundas Krakauskas
Publikuota 1989-09-29
https://doi.org/10.15388/Problemos.1989.41.7116
PDF

Reikšminiai žodžiai

Žmogus
gamta
visuomenė
materializmas
kūnas

Kaip cituoti

Krakauskas E. (1989). Žmogus: gamtinių ir socialinių pradų santykis. Problemos, 41, 5-15. https://doi.org/10.15388/Problemos.1989.41.7116

Santrauka

Straipsnio tikslas – analizuoti gamtinio ir visuomeninio prado santykį žmogaus koncepcijoje. Skiriamas filosofinis ir sociologinis žmogaus aiškinimas. Filosofiniu požiūriu labiau pabrėžiami žmogaus gyvenimo, jo tikslo ir prasmės, būties klausimai, jo santykių pobūdis su pasauliu. Sociologiniu požiūriu analizuojamas žmogaus visuomeniškumas. Teigiama, kad vienas iš svarbesnių sociologinio aiškinimo uždavinių yra pateikti tikslesnį, nuoseklesnį, darnesnį paveikslą tų požymių, kurie išreiškia žmogaus esmę. Paskirų požymių iškėlimas, jų atsiejimas nulemia klaidingą, iškreiptą žmogaus esmės supratimą. Tą rodo ir paskirų fizinių, žmogui būdingų požymių aiškinimo raida. Aptariama žmogaus, kaip biologinės būtybės, samprata, visuomeniško ir gamtiško pradų santykis. Skiriama žmogaus kūno veikla ir žmogaus, kaip visuomeninės, sąmoningos būtybės, veikla. Gamtiškumas, t. y. įgimtos kūno savybės, apibrėžia žmogiškumo, žmogiško pasireiškimo ribas. Žmogui, jo savitumui suprasti būtina tirti žmogaus reiškinius. Žmogaus kūno, jo savitumo tyrinėjimai padėjo išryškinti idealistinės žmogaus sampratos klaidingumą, padėjo išplėtoti dialektinę, materialistinę žmogaus sampratą.
PDF
Kūrybinių bendrijų licencija

Šis kūrinys yra platinamas pagal Kūrybinių bendrijų Priskyrimas 4.0 tarptautinę licenciją.

Susipažinkite su autorių teisėmis žurnalo politikoje skiltyje Autorių teisės.