Straipsnyje palyginamos Platono ir Aurelijaus Augustino visuomenės koncepcijos. Platonui valstybės idealas yra ne tik idealus reikalavimas, bet ir atvirkščias istorinei realybei ontologinis realumas. Ideali valstybė neturi istorinio laiko sampratos, nes suplakdamas socialinę problematiką su kosmologiniais motyvais, Platonas eliminuoja iš valstybės projekto bet kokią jo istorinę perspektyvą. Augustinas, kaip ir Platonas, iškėlė dviejų viena kitai priešingų – dieviškosios ir žemiškosios – valstybių pavyzdžius. Augustinas projektavo ne tik idealą, bet ir jo išsipildymo sąlygas istorinėje žmogaus būtyje. Idealas čia nėra atskirtas nuo visuomenės istorinės praktikos, bet istorijos prasmė yra traktuojama kaip to idealo išsipildymas. Idealo ir realybės santykio samprata grindžiama istorinio proceso ar progreso sąvokų išsikristalizavimu. Daroma išvada, kad socialiniai antikos ir viduramžių idealai išreiškė realų prieštaravimą tarp ribotos žmogaus socialinės padėties ir žmogaus socialinės prigimties universalizacijos poreikio. Istorija, realūs istorinės kūrybos produktai, kultūra yra tokio poreikio realizavimo procesas.
