Tyrime buvo nagrinėjama, kaip skirtingi raštingumo aplinkos namuose aspektai yra susiję su antros klasės mokinių raštingumo įgūdžiais. Tyrime dalyvavo 522 antros klasės mokiniai (iš jų 48 % mergaičių; amžiaus vidurkis 8,29 metų, SD = 0,32) ir jų tėvai (iš jų 88,3 % motinos), gyvenantys Lietuvoje. Tyrimo metu buvo vertinami vaikų skaitymo ir rašymo įgūdžiai. Tėvai pildė klausimyną apie raštingumo aplinką namuose. Taikant hierarchinę regresinę analizę, buvo patikrinti trys prognostiniai modeliai, siekiant nustatyti, kaip raštingumo aplinkos namuose aspektai prognozuoja vaikų gebėjimą skaityti sakinius, rašyti be klaidų diktuojamus sakinius ir perskaityto teksto supratimą. Pirmame šios analizės žingsnyje buvo keturi nepriklausomi kintamieji: tėvų išsilavinimas, vaiko lytis, vaiko žodynas ir žodžių skaitymas, o antrame – keturi raštingumo aplinkos namuose aspektai: tėvų mokymas vaiką skaityti ir rašyti, tėvų skaitymas vaikui, vaiko savarankiškas skaitymas namuose ir knygų skaičius namuose. Rezultatai atskleidė, kad raštingumo aplinkos namuose aspektai reikšmingai prisideda aiškinant vaiko skaitymo ir rašymo įgūdžius antroje klasėje, tiksliau, papildomai paaiškina 5,4 % vaikų sakinių skaitymo gebėjimo, 4,8 % sakinių rašymo ir 4,9 % perskaityto teksto supratimo dispersijos. Koreliacinės analizės rezultatai rodo, jog antroje klasėje mokinių raštingumo įgūdžiai yra veiksmingiau plėtojami, kai tėvai suteikia vaikams prieigą prie knygų namuose ir sudaro sąlygas vaikui pačiam skaityti knygas, nei kai moko vaiką skaityti namuose ar patys jam skaito. Nagrinėjant visų kartu raštingumo aplinkos namuose aspektų prognostinę reikšmę antros klasės mokinių raštingumo įgūdžiams, paaiškėjo, kad vaiko skaitymo ir rašymo įgūdžiams antroje klasėje svarbiausias veiksnys yra ne namuose turimų knygų skaičius, o savarankiškas knygų skaitymas namuose.
Šis kūrinys yra platinamas pagal Kūrybinių bendrijų Priskyrimas 4.0 tarptautinę licenciją.