Netrukus po pirmojo pasaulinio karo pradėti teoriniai tyrimai ir praktinė proforientacinė veika. buvo nutraukti vokiečių okupacijos. Dėl eilės objektyvių ir subjektyvių priežasčių jie buvo atnaujinti tik paskutiniame dešimtmetyje. Nuo 1957 metų buvo pravesta eilė sociologinių psichologinių tyrimų, atskleidusių mokinių profesinių interesų ir polinkių santykį su liaudies ūkio poreikiais, mokinių profesinio apsisprendimo pagrįstumą žiniomis apie profesijų medicininius ir psichologinius reikalavimus, profesinės veiklos pobūdį. Buvo atskleista nemaža neatitikimų. Remiantis šiais duomenimis, taip pat visapusiška mokyklų patirties bei mokymo planų analize, buvo atlikta daug pedagoginių tyrimų, panaudojant pedagoginį eksperimentą ir sukurtos aštuonmetės mokyklos mokinių profesinio orientavimo bei VII-VIII klasių vadovų proforientacinio darbo sistemos. Tiriamasis darbas suaktyvino praktinę veiklą (profesinę informaciją, profesinę konsultaciją), kuriai koordinuoti buvo sudaryta Respublikinė tarpžinybinė moksleivių profesinio orientavimo taryba. Į Tarybą įeina planavimo organų, Švietimo bei Aukštojo ir specialiojo vidurinio mokslo ministerijų, Profesinio-techninio mokymo komiteto, sveikatos apsaugos, spaudos, radijo ir televizijos, taip pat mokslinio tyrimo įstaigų bei aukštųjų mokyklų katedrų atstovai. Tolesnį praktinį proforientacinį darbą siekiama glaudžiai sieti su tiriamuoju darbu - sudaromos aukštos ir vidurinės kvalifikacijos specialisto profesiogramos, stengiantis atrinkti į specialiąsias vidurines bei aukštąsias mokyklas, turimi profesiniai interesai ir polinkiai, nustatomas proforientacinio darbo efektingumas.