Straipsnyje nagrinėjama Lietuvos kultūros politika „pagarbaus atstumo“ principo įgyvendinimo aspektu. Pirmoje straipsnio dalyje apibūdinama „pagarbaus atstumo“ principo sąvoka, apžvelgiama šio principo atsiradimo istorija ir nagrinėjama pagrindinė jo realizavimo kultūros politikoje priemonė– kultūros taryba. Palyginus įvairių šalių kultūros tarybas, apibūdinamos jų, kaip „pagarbaus atstumo“ institucijų, veiklos ypatybės. Antroje straipsnio dalyje nagrinėjamas „pagarbaus atstumo“ principu pagrįsto kultūros politikos modelio formavimas Lietuvoje. Šį modelį kaip kultūros politikos reformų gairę Lietuvos vyriausybė pasirinko 1991 m., jį taip pat rekomendavo Europos tarybos ekspertai Lietuvai dalyvaujant nacionalinių kultūros politikos apžvalgų programoje 1996–1998 m. Straipsnyje analizuojamos viešos diskusijos apie Lietuvos kultūros politiką, vyriausybių programos, svarbiausi politiniai dokumentai, išskiriami naujo kultūros politikos modelio formavimo proceso etapai, lėtos eigos priežastys. Trečioje dalyje nagrinėjamos dviejų Lietuvos kultūros politikos institucijų, veikiančių „pagarbaus atstumo“ principu, veiklos problemos. Straipsnyje analizuojamos šių institucijų ataskaitos, vieši pasisakymai apie jų veiklą, išskiriami veiklos trūkumai.