Individuali ir bendruomeninė tapatybė bei jų sąveika grožinėje literatūroje
Straipsniai
Aleksandras Krasnovas
Vilnius University, Lithuania
Publikuota 2013-10-25
https://doi.org/10.15388/RESPECTUS.2013.24.29.1
PDF

Reikšminiai žodžiai

literatūros sociologija
asmens tapatybė
bendruomeninė tapatybė
atmintis

Kaip cituoti

Krasnovas A. (2013) „Individuali ir bendruomeninė tapatybė bei jų sąveika grožinėje literatūroje“, Respectus Philologicus, 24(29), p. 11-20. doi: 10.15388/RESPECTUS.2013.24.29.1.

Santrauka

Šis straipsnis – dalis didesnio kolektyvinio darbo, kuriame tiriama multikultūrinių Lietuvos pasienio miestelių bendruomenių atmintis ir tapatybė. Tyrimui pasirinktas Vilkyškių miestelis ir jo apylinkės. Straipsnio tikslas – ištirti, kaip asmens ir bendruomenių tapatybės problemos reiškiasi šioms bendruomenėms priklausiusių rašytojų grožinėje kūryboje. Tyrimo medžiaga – Klaipėdos krašto ir Mažosios Lietuvos gyvenimą vaizduojančių prozininkų (I. Simonaitytės  ir A. Petraitytės) romanai. Aiškinantis asmens ir bendruomenės tapatumo bei jų sąveikos teorinius aspektus, remiamasi hermeneutiko M. Heideggerio ir kultūros sociologo A. Giddenso individualaus ir kolektyvinio tapatumo sampratomis. Asmens tapatumą formuoja dvi patirties formos: tiesioginė juslinė patirtis ir vadinamoji medijuota (įgyta per tarpininkus) patirtis. Straipsnyje analizuojama, kaip I. Simonaitytės ir A. Petraitytės romanuose bendruomeninė tradicija, svarbiausieji tautinio tapatumo dėmenys perduodami iš kartos į kartą, kas lemia, kad vieni dėmenys yra sugeriami natūraliai, kiti su tam tikromis pastangomis, o treti iš viso atmetami. Didžiausią įtaką asmens tapatumui daro „mažoji šeima“, kiek mažesnę – „didžioji šeima“, įtakos turi ir artimoji kaimo ar miestelio bendruomenė, taip pat viešąjį gyvenimą lemianti „didžioji bendruomenė“.

PDF
Kūrybinių bendrijų licencija

Šis kūrinys yra platinamas pagal Kūrybinių bendrijų Priskyrimas 4.0 tarptautinę licenciją.

Susipažinkite su autorių teisėmis žurnalo politikoje skiltyje Autorių teisės.