On If and Whether Complement Clauses of ‘See’, ‘Wonder’, and ‘Know’ in Contemporary Spoken Academic American English: A Corpus-Based Study
Straipsnio tikslas – remiantis MICASA tekstynu, ištirti sakytinėje akademinėje amerikiečių anglų kalboje dviejų akivaizdžiai besivaržančių baigtinių papildinio struktūrų if ir whether, papildytų trimis mentaliniais veiksmažodžiais (see, wonder ir know), paskirstymą. Introspektyvi teorinė prielaida, pagal nutylėjimą teigianti, kad du šalutinio sakinio jungtukai turi laisvą distribuciją, nebuvo patvirtina empiriniais tyrimais, nes trys veiksmažodžiai nerodo lingvistinės pirmenybės papildinyje, pirmenybės, kuri priklauso nuo daugelio veiksnių: tam tikro veiksmažodžio junglumo modelio, ko(n)teksto, subžanro ir pan. Tyrimas parodė, kad papildinių see, wonder ir know vartojimas šnekamojoje akademinėje anglų kalboje labiau panašėja į kasdienę šnekamąją, o ne rašytinę akademinę anglų kalbą. Taip patvirtintas teiginys, Halliday žodžiais, kad vartojimo laukas svarbesnis už būdą. Tiriant trijų mentalinių veiksmažodžių semantiką, nustatytas faktas, kad šių veiksmažodžių prasmę žanras veikia tiek, kad jie nukrypsta nuo savo įprastinės žodyno reikšmės ir įgauna ne tokias prototipines reikšmes. Tyrimo rezultatai, savo ruožtu, suteikia pagrindą pragmatiniam ir funkciniam trijų veiksmažodžių tyrinėjimui. Reikia pabrėžti, kad remiantis šiais rezultatais, nederėtų daryti galutinių apibendrinimų. Mokslinis tyrimas turi būti pratęstas.