Tyrimo tikslas – ištirti 4;6–6;5 metų vaikų, kuriems nustatytas kalbos neišsivystymas, gebėjimą vartoti būdvardžio aukštesniojo ir aukščiausiojo laipsnio formas. Prieš tyrimą buvo iškeltos dvi hipotezės. Pirmoji – lingvistiniai būdvardžio požymiai (morfeminė sudėtis, skiemeninė struktūra, morfonologiniai pokyčiai) lemia laipsnio formų įsisavinimo sunkumus. Antroji – sudėtingesnė morfeminė žodžio sudėtis, keliaskiemenė žodžio struktūra ir morfonologiniai pokyčiai laipsniuojant būdvardžius kelia daugiau problemų vaikams, turintiems kalbos neišsivystymą. Tyrimo rezultatai atskleidė, kad gramatinei laipsnio kategorijai įsisavinti svarbūs visi aptarti lingvistiniai būdvardžio požymiai (morfeminė sudėtis, skiemeninė struktūra, morfonotaktinis skaidrumas) ir kad vaikai, turintys kalbos neišsivystymą, patiria statistiškai reikšmingai daugiau sunkumų, susijusių su minėtomis būdvardžių ypatybėmis.