Naujųjų skolinių kaitybinio ir darybinio adaptavimo modelių produktyvumas
Articles
Loreta Vaicekauskienė
Lietuvių kalbos institutas
Ineta Dabašinskienė
Vytauto Didžiojo universitetas
Laura Kamandulytė-Merfeldienė
Vytauto Didžiojo universitetas
Publikuota 2014-03-02
https://doi.org/10.15388/TK.2014.17473
PDF

Reikšminiai žodžiai

naujieji skoliniai
natūralioji morfologija
kaityba
daryba
produktyvumas

Kaip cituoti

Vaicekauskienė L., Dabašinskienė I. ir Kamandulytė-Merfeldienė L. (2014) „Naujųjų skolinių kaitybinio ir darybinio adaptavimo modelių produktyvumas“, Taikomoji kalbotyra, (3), p. 1-27. doi: 10.15388/TK.2014.17473.

Santrauka

Remiantis natūraliosios morfologijos teorija straipsnyje analizuojami lietuviški naujųjų skolinių afiksai, su kuriais skoliniai integruojami į lietuvių kalbos paradigmas, ir aptariamas naujosios skolintos leksikos posluoksnio išryškinamas tų afiksų produktyvumas. Tyrimo objektas – dvi dažniausios skolintų žodžių klasės – daiktavardžiai ir būdvardžiai. Naujaisiais skoliniais šiame straipsnyje laikomi maždaug nuo pirmųjų Atgimimo metų į lietuvių kalbą atėję arba pasidaryti iš skolintų kamienų leksikos vienetai, formaliai žiūrint tie, kurie neįtraukti į ankstesnius tarptautinių žodžių žodynus, pirmiausia, į paskutinį sovietmečiu išleistą „Tarptautinių žodžių žodyną“ (TŽŽ 1985). Pagrindinis tyrimo duomenų šaltinis – Naujųjų skolinių duomenų bazė, pateikianti duomenų apie skolinius rašytiniuose, daugiau ar mažiau viešuose paskutinių poros dešimtmečių lietuvių kalbos tekstuose. Taip pat lyginama su negausiais 2006–2009 m. vartoseną apimančio Sakytinės lietuvių kalbos tekstyno duomenimis.

Nustatyta, kad naujieji skoliniai išryškina lietuvių kalbos morfologijos produktyviąsias taisykles. Tarp skolintų daiktavardžių adaptacinių fleksijų aiškiai vyrauja fleksija –as, gerokai retesnė yra –is (-io) ir kiek mažiau produktyvi – fleksija –a. Naujųjų skolintų būdvardžių grupėje vien su lietuviška galūne skoliniai įforminami labai retai. Neoklasikinių kamienų būdvardžiai (dažniausiai su fonologiškai adaptuotomis lotyniškos kilmės priesagomis –al- ar –yv-) kaitybai gramatinami su galūne –us, o su kitų kalbų kamienais gali būti naudojama ir galūnė –as. Iš lietuviškų priesagų daiktavardžių klasėje produktyviausiomis savo kategorijose laikytinos abstraktų priesaga –imas, asmens pavadinimų priesaga –ininkas ir neabejotinai darybinės instrumento/ vietos pavadinimų priesagos –inis moteriškos giminės variantas –inė. Būdvardžių grupėje produktyvumu išsiskiria –inis, gerokai rečiau naudojama –iškas. Tyrimas taip pat atkreipia dėmesį į problemą, kad kategorizuoti afiksus kaip darybinius arba adaptacinius, kaitybinius naujųjų skolinių atveju gana sudėtinga. Skolintos, ypač naujos, leksikos darybinį ryšį (pamatinio ir išvesto žodžio santykį) sunku ir fiksuoti, ir įrodyti.

PDF
Kūrybinių bendrijų licencija

Šis kūrinys yra platinamas pagal Kūrybinių bendrijų Priskyrimas 4.0 tarptautinę licenciją.