Savanoriai yra didžiulis išteklius, jų indėlis, kvalifikacija ir veiklos diapazonas – beribis. Vis dėlto savanoriai dažnai ignoruojami, ypač reaguojant į krizines situacijas. Šis realių atvejų tyrimas buvo atliktas siekiant nustatyti pagrindines problemas, kurios ateityje padėtų formuoti savanorių, dirbančių krizinėmis situacijomis, ugdymą. Tyrime naudotas kokybinis atvejo studijos metodas, siekiant sutelkti dėmesį į savanorių vykdomą veiklą nelaimių atveju ir atskleisti sunkumus, su kuriais jie susiduria. Duomenys buvo renkami iš dalyvių stebėjimų ir iš pusiau struktūruotų interviu, duomenims analizuoti naudota aprašomoji analizė. Remiantis gautais rezultatais, išskirtos šešios temos: (1) dalyvavimas, (2) kokybė, (3) požiūris, (4) poveikis, (5) problemos ir (6) pasiūlymai, apimančios savanorių, kurie reaguoja į krizines situacijas ir jas likviduoja, veiklą. Tyrimo rezultatai taip pat rodo, kad nors savanoriai gali nesunkiai prisidėti prie savanorių organizacijų Turkijoje, jiems kyla problemų, susijusių su nelaimių aukomis, savanorių organizacijomis ir pačiais savanoriais. Todėl, nors savanoriai Turkijoje yra svarbūs nelaimių padarinių likvidavimo dalyviai, galima daryti išvadą, kad krizinėse situacijose savanorių pagalba galėtų būti daug platesnė ir kvalifikuotesnė.
Šis kūrinys yra platinamas pagal Kūrybinių bendrijų Priskyrimas 4.0 tarptautinę licenciją.