Universalaus ugdymo problema
Straipsniai
Leonas Jovaiša
Publikuota 1998-12-21
https://doi.org/10.15388/ActPaed.1998.05.9431
PDF

Reikšminiai žodžiai

ugdymo filosofija
ugdymo sistema
S. Šalkauskis
universalus ugdymas

Kaip cituoti

Jovaiša L. (1998) „Universalaus ugdymo problema“, Acta Paedagogica Vilnensia, 50, p. 33-46. doi: 10.15388/ActPaed.1998.05.9431.

Santrauka

XX amžiuje pasikliauta vienašališkomis filosofinėmis ugdymo kryptimis (pozityvizmu, pragmatizmu, egzistencializmu, marksizmu, ir kt.). Jos neigiamai veikė ir veikia ugdymo mokslo vientisumą ir švietimo sistemos būklę, ypač dorovinį mokytojų ir mokinių stabilumą. Kyla uždavinys kurti universalią edukologiją ir praktinę ugdymo sistemą. Universalaus ugdymo problema turi keletą sudėtingų aspektų: visuotinumo, visapusiškumo, bendrumo, universalaus tinkamumo. Lietuvoje šią problemą pradėjo nagrinėti VDU profesorius Stasys Šalkauskis dar šio šimtmečio pirmojoje pusėje. Jis mažai tikėjo universalios pedagogikos galimybėmis dėl žmonių pasaulėžiūrų susiskaldymo, bet pasiūlė metodą, kaip ją sukurti. Kuriantis demokratinei Europos tautų sąjungai, susidaro geresnės sąlygos filosofiniam, edukologiniam nacijų bendradarbiavimui, universalios edukologijos plėtotei.
PDF
Kūrybinių bendrijų licencija

Šis kūrinys yra platinamas pagal Kūrybinių bendrijų Priskyrimas 4.0 tarptautinę licenciją.

Susipažinkite su autorių teisėmis žurnalo politikoje skiltyje Autorių teisės.