Straipsnyje, remiantis dialektometrijos metodais, aptariamas Plùngės geolektas regresyvinės balsių i, u asimiliacijos požiūriu. Tiriamąją medžiagą sudaro apie 9 val. garso įrašų, 57 sakiniai, įskaityti devynių jaunesniosios, vidurinės ir vyresniosios kartos pateikėjų iš Plùngės. Atsirinkti 6 žodžiai, kuriuose gali vykti regresyvinė balsių asimiliacija, t. y. žodžiai su balsiais i, u kirčiuotoje, nekirčiuotoje ir atitrauktinį kirtį turinčioje pozicijose. Kompiuterine programa Gabmap atlikta kiekybinė analizė rodo, kad daugeliu atvejų pagrindine varijuojančia ypatybe tampa regresyvinė balsių i, u asimiliacija. Regresyvinės balsių i, u asimiliacijos (ne)veikimui didelės įtakos turi kirtis. Kai balsiai kirčiuoti, visų kartų pateikėjai juos taria be regresyvinės balsių asimiliacijos. Nekirčiuoti balsiai dažniausiai asimiliuojami. Dvejopai elgiamasi tais atvejais, kai balsiai gauna atitrauktinį kirtį. Plungiškių pagrindinio skiriamojo bruožo nuo telšiškių patarmės atstovų išlaikymas, nors ir nenuoseklus, leistų prognozuoti, kad šios vietovės kalbinis patarmės savitumas galėtų konkuruoti su Telšių kalbiniu kodu – žemaičių regiolekto pagrindu – ar pats regiolektas būti / tapti dvibranduoliu (patvirtinti šiam teiginiui dar reikia išsamesnių tyrimų, paremtų daugiaaspekčiu tyrimo modeliu). Regresyvinės asimiliacijos veikimas Plùngės šnektoje, apskritai geolektinėje zonoje, kartu gali būti panašėjimo į šiaurės žemaičius telšiškius įrodymas ir asimiliacijos, kaip skiriamosios patarmių ypatybės, reikšmės mažėjimo ženklas.