Straipsnyje pateikiama lietuvių kalbos inceptyvumo rodiklių sisteminė apžvalga. Aptariamų inceptyvumo rodiklių inventorių sudaro veiksmažodžiai: pradėjo, ėmė; puolė, šoko, metėsi; suskato, suskubo, sukruto, subruzdo, sujudo; prapliupo, pratrūko, pasiuto, pašėlo; leidosi, pasileido; griebėsi (/ griebė), kibo (ap- tarimui ir kvantitatyvinei analizei Dabartinės lietuvių kalbos tekstyno (toliau — tekstyno) duomenų pagrindu pasirinktos naratyviniuose kontekstuose labiausiai reprezentatyvios preterito trečiojo asmens formos). Visi šie veiksmažodžiai, sudarydami konstrukcijas su bendratimi, žymi tos bendraties reiškiamų įvykių pradžią. Tradiciškai lietuvių leksikografijoje su dauguma išvardytų veiksmažodžių elgiamasi nenuosekliai: jeigu kartais ir apibrėžiama jų gramatinė funkcija, tai vis vien iliustraciniuose pavyzdžiuose jų konstrukcijos su bendratimi dažniausiai suplakamos su jų kilmės (pavyzdžiui, slinkties) konstrukcijomis. Akivaizdu, kad išvardytieji veiks- mažodžiai yra nevienodu mastu sugramatėję inceptyvumo rodiklio konstrukcijose su bendratimi funkcijai. Be jokios abejonės, čia veiksmažodžiai pradėjo ir ėmė yra prototipiniai lietuvių kalbos inceptyvumo rodikliai. Kiti veiksmažodžiai, kalbamose konstrukcijose eidami inceptyvumo rodiklio pareigas, savo semantikoje daugiau ar mažiau dar išlaiko kilmės konstrukcijose turėtų reikšmių pėdsakus, kurie didžia dalimi lemia jų galimų prisijungti bendraties komplementų leksinių tipų asortimentą ir, atitinkamai, jų vedamų inceptyvinių konstrukcijų designacijos nišas. Kilmės konstrukcijose turėtos (kartais — vėliau įgytos) reikšmės atžvilgiu inceptyvumo rodiklius galima suskirstyti į mažesnes semantines grupes, siejamas ir jų vedamų inceptyvinių konstrukcijų designacijos bendrumų. Bet ir skirtingų semantinių grupių nariai gali turėti bendrų designacijos požymių: taip vieni inceptyvumo rodikliai, kaip antai puolė ir šoko, suskato ir sujudo, leidosi ir pasileido, griebėsi ir kibo, žymi kryptingai pradedamų įvykių pradžią (jų vedamos inceptyvinės konstrukcijos turi agentyvius ir / ar intencionalius subjektinius referentus), kiti, kaip antai prapliupo, pratrūko, pasiuto bei pašėlo žymi sponta- niškų, nekontroliuojamų įvykių pradžią, dar kiti, kaip antai pradėjo ir ėmė, yra šiuo atžvilgiu indiferentiški. Kitaip tariant, visi šie veiksmažodžiai ir jų vedamos bendraties konstrukcijos į vieną inceptyvumo raiškos kategoriją yra siejami giminės panašumų principu (Wittgenstein 1958). Yra empirinio pagrindo teigti, kad šios kategorijos narius, be tapačios konstrukcijos formos, vienija ir tapati scheminė reikšmė, kurią geriausiai instancijuoja kategorijos prototipų pradėjo ir ėmė vedamos inceptyvinės konstrukcijos su bendratimi.
Aptarus inceptyvumo rodiklių ir jų vedamų bendraties konstrukcijų aprašo teorines prielaidas, kaip antai konstrukcijų gramatikos prieigos taikymas aprašui, inceptyvumo rodiklių vieta greta kitų fazinių reikšmių rodiklių, šių rodiklių bendraties komplementų aspektas (jų imperfektyvumas vs. perfektyvumas ir kt.), toliau straipsnyje nuosekliai, pagal semantines grupes, aptariama sąraše išvardytų inceptyvumo rodiklių semantinė distribucija, t. y. galimi turėti bendraties komplementų leksiniai tipai, jų plėtra. Čia pat apžvelgiamos ir šių rodiklių ištakos (kilmės konstrukcijos) bei aptariami galimi jų gramatėjimo takai. Tiek inceptyvumo rodiklių semantinei distribucijai, tiek ir jų gramatėjimo procesams nušviesti naudojami tekstyno (daugiausia grožinės literatūros registro, bet, prireikus, pasižiūrėta ir į publicistikos registrą) duomenys, pirminių reikšmių apžval
gai pasitelktas ir akademinis Lietuvių kalbos žodynas. Atidesnis žvilgsnis į kai kurių kalbamų veiksmažodžių bendraties komplementų leksinių tipų plėtrą parodė, kad jų, kaip inceptyvumo rodiklių, raidoje nemenką vaidmenį yra suvaidinusi subjektifikacija (Langacker 2000, 297–315) — šios kognityvinės operacijos vaidmuo yra akivaizdus slinkties veiksmažodžius puolė ir šoko pritaikant bendraties reiškiamų įvykių inceptyvumo designacijai, kiek kitaip subjektifikacija yra pakreipusi inceptyvumo rodiklių pasiuto bei pašėlo semantinę raidą. Inceptyvumo rodiklių prapliupo ir pratrūko raidoje svarbų vaidmenį yra suvaidinusi konceptualioji metafora ar metonimija. Galiausiai straipsnyje, remiantis tekstyno duomenų kvantitatyvine analize, daromos išvados apie aptariamų inceptyvumo rodiklių paplitimą kalboje, nustatomi dominuojantys nariai (prototipai) minėtų semantinių grupių viduje. Ne visi tekstyne randamų to paties veiksmažodžio vedamų inceptyvinių konstruk- cijų pavyzdžiai reprezentuoja vienodą sugramatėjimo laipsnį, kai kurios tokios konstrukcijos, nesant tinkamo konteksto, dar gali būti interpretuojamos ir kaip kilmės konstrukcijos, tačiau visi tokie „pusiau sugramatėję“ atvejai, pasitelkus išnyrančios gramatikos (emergent grammar; Hopper 2011, 26–29) perspektyvą, atliekant kvantitatyvinę analizę buvo traktuoti kaip visavertės atitinkamų inceptyvinių konstrukcijų instancijacijos.
Į straipsnyje pateikiamą inceptyvumo rodiklių sisteminį aprašą galima žiūrėti ir kaip į platesnės fazinių ro- diklių gramatikos fragmentą, kuris ateityje galėtų tapti paspirtimi lietuvių kalbos gramatikų rašytojams bei žodynų sudarytojams.
Šis kūrinys yra platinamas pagal Kūrybinių bendrijų Priskyrimas 4.0 tarptautinę licenciją.