Ne viena kalba turi vieną ar kelis originaliai perliatyvinės reikšmės prielinksnius, kurių konstrukcijos tam tikrame pragmatiniame ir sintaksiniame kontekste pritaikomos žymėti statinę subjektinio referento padėtį kitapus išilginės kliūties (kartais galinčios turėti ir vertikalią dimensiją): 1)The lavatory is through the yard, over the bridge, (and) across the field.
Lietuvių kalboje tokiai vartosenai pritaikytą terastume vieną atitikmenį − per: (2)Tualetas yra (tiesiai) per gatvę.
Kognityvinėje gramatikoje semantinio išplėtimo atvejai, kai originaliai judėjimą erdvėje žyminčios leksemos ar tą judėjimą presuponuojančios prielinksninės konstrukcijos pritaikomos statinei fizinio objekto padėčiai nurodyti, paaiškinamos per subjektyvaus (fiktyvaus) judėjimo sąvoką, kuri savo ruožtu yra pagrindžiama kognityvine subjektifikacijos operacija. Paprasčiau kalbant, subjektyvus judėjimas aiškintinas kaip kognityvinė operacija, kurios metu suvokėjas mentališkai kryptingai peržvelgia (mintyse nueina) kelią, kurį presuponuoja sakinyje pavartotas judėjimo veiksmažodis ar perliatyvinis prielinksnis.
Nors lokatyvinė konstrukcijos [per + NPACC] vartosena fiksuojama internete ir tarmėse, jos nerasime Dabartinės lietuvių kalbos tekstyne. Kaip atskira reikšmė, ji neišskiriama ir žodynuose ar prielinksnių aprašuose. Tačiau galima rasti istorinių ir struktūrinių argumentų, jog leksikografiniame straipsnyje ją reikėtų atskirai apibrėžti. Yra pagrindo manyti, kad kalbamas semantinis išplėtimas suvaidino lemiamą vaidmenį tolesnėje prielinksnio per semantinėje derivacijoje. Be subjektifikacija pagrįsto semantinio išplėtimo konstrukcija [per + NPACC] dabar neturėtų atstumo, veiksmo trukmės, kiekio reikšmių.
Straipsnyje vis dėlto dėmesys labiau kreipiamas ne į su konstrukcijos [per +NPACC] lokatyvine vartosena susijusias leksikografinio aprašo problemas, bet į taip vartojamos konstrukcijos semantinę ir sintaksinę distribuciją ir kiek ji panaši ar skiriasi nuo inherentiškai lokatyvinių konstrukcijų [kitapus + NPGEN] ir [anapus + NPGEN], turinčių panašią reikšmę. Yra pagrindo manyti, jog pastarosios dvi konstrukcijos gali būti vartojamos visuose kontekstuose, kuriuose nurodoma objekto lokacija kitoje išilginės kliūties pusėje, o konstrukcija su perliatyviniu prielinksniu pasirenkama tuomet, kai norima pabrėžti, kad rūpimas objektas yra visai čia pat, ranka pasiekiamas. Nors sakiniai su konstrukcija [per + NPACC], paprastai esti lokatyvinio arba egzistencinio tipo, iš jų reikšmės dar nėra visai pašalinta judėjimo sąvoka: konstrukcija ne tik nurodoma rūpimo objekto vieta, bet ir duodama suprasti, jog joje esantis objektas adresatui yra lengvai pasiekiamas, tam tikra prasme, yra jo kontrolės ribose. Galėtume sakyti, jog ši konstrukcija yra funkciškai žymėta minėtų inherentiškai lokatyvinių konstrukcijų atžvilgiu.