Erdvės ir laiko problema filosofijoje
-
Eugenijus Meškauskas
Publikuota 1977-09-29
https://doi.org/10.15388/Problemos.1977.20.5688
PDF

Reikšminiai žodžiai

Erdvė
laikas
objektyvumas
subjektyvumas
pažinimo teorija

Kaip cituoti

Meškauskas E. (1977). Erdvės ir laiko problema filosofijoje. Problemos, 20, 13-15. https://doi.org/10.15388/Problemos.1977.20.5688

Santrauka

Straipsnyje nagrinėjamos erdvės ir laiko objektyvumo filosofinės problemos formavimosi prielaidos. Teigiama, kad ši problema kilo dėl žmogiškojo tikrovės suvokimo ir jo objektyvios esmės priešpriešinimo idealistinėje ar agnostinėje filosofijoje. Autoriaus nuomone, erdvės ir laiko subjektyvistinė koncepcija yra susijusi, viena vertus, su jų ir jų matematinių konstrukcijų tapatinimu; kita vertus, su objektyvios tikrovės savarankiško egzistavimo neigimu. Subjektyvistinis sprendimas yra neatskiriamas nuo idealizmo prigimties. Šiuolaikinė dialektinė materialistinė erdvės ir laiko objektyvumo samprata, remdamasi dabartiniu viso mokslo raidos lygiu, ne tik nesieja to objektyvumo su savarankišku šių formų egzistavimu, bet priešingai, laiko jas iš esmės neatskiriamomis nuo materialios tikrovės. Ši samprata numato, kad konkretus erdvės ir laiko turinys yra gamtotyros tyrimo objektas, ir neprimeta tokiam tyrimui jokių išankstinių prielaidų. Pati specialaus tyrimo galimybė rodo šių formų turinio objektyvumą ir jų nenutrūkstamą ryšį su tikrovėje vykstančiais procesais.
PDF
Kūrybinių bendrijų licencija

Šis kūrinys yra platinamas pagal Kūrybinių bendrijų Priskyrimas 4.0 tarptautinę licenciją.

Susipažinkite su autorių teisėmis žurnalo politikoje skiltyje Autorių teisės.