Straipsnyje nagrinėjamas determinizmo principo taikymas istoriografijoje. Autorius teigia, kad materialistinė istorijos samprata yra susijusi su specifiniu determinizmo principo taikymu visuomenės raidos aiškinimui. Marksistinė filosofija rado būdą pritaikyti šį principą procesui, ištisai sudarytam iš tikslingų veiksmų. Ji abstrahavosi nuo konkretaus istorijos vaizdo įvairovės ir perėjo prie jos objektyvaus turinio tyrimo. Taip buvo prieita prie visuomenės raidos, kaip ypatingo materialaus vystymosi proceso, sampratos. Materialistinės metodologijos požiūriu, determinizmo principas tiesiogiai taikomas tik aiškinant visuomenės ekonominės struktūros vystymosi santykį su jos egzistavimo sąlygų kitimu. Kitos visuomenės gyvenimo sritys patenka į deterministinio aiškinimo turinį tik jų funkcinių ryšių su šia struktūra aspektu. Konkretizuodamas nagrinėjamosios ekonominės struktūros vaizdą, istorijos mokslas turi atsižvelgti į tai, kad jos specifinį turinį dengia įvairūs visuomeniniai institutai. Istorijos mokslas aiškina veiksnius, sąlygojančius valstybės genezės bei jos struktūrinių formų istorinę įvairovę, ribojamą būtinumo vykdyti specifines ekonomines-socialines funkcijas.
