Objektyvumo ir subjektyvumo santykis Gabrielės Petkevičaitės moraliniuose svarstymuose Pirmojo pasaulinio karo metu
Straipsnyje aptariamas dialektinis sąžinės pobūdis, kai individualūs moraliniai įsitikinimai koreliuoja arba atvirai konfrontuoja su objektyvia tikrove. Analizei pasirinktas lietuvių rašytojos Gabrielės Petkevičaitės-Bitės Karo meto dienoraštis (1914–1919) ir jame užfiksuoti moraliniai svarstymai, sąžinės įsitikinimų refleksijos socialinio ir moralinio pakrikimo – Pirmojo pasaulinio karo – metu. Straipsnyje dėmesys skiriamas individualios sąžinės subjektyvių objektyvios tikrovės vertinimų ypatumams, sąžinės įsitikinimų kismui, pasitaikančioms atrofijoms ir jų priežastims tirti. Kalbama ir apie traumines patirtis išgyvenusių žmonių sąžinės sampratos transformacijas (deformacijas). Atkreipiamas dėmesys į tai, jog G. Petkevičaitė pripažino, kad, siekiant išgyventi ir išsaugoti gyvybę, daug dalykų karo metu, neretai ir sunkūs nusikaltimai, galėjo būti vertinami kitaip. Dienoraščio tekstai atskleidė, kad, nepaisant susiklosčiusių sudėtingų situacijų, rašytoja stengėsi išlikti ištikima savo etiniams įsitikinimams bei humanizmo idealams, kiekvieną gyvybę vertinti kaip neįkainojamą vertybę.