Eilėraštis kaip komunikatas: Onės Baliukonės lyrikos komunikatyvumas
Literatūros naratyvai ir kontekstai
Skaistė Barkutė
Klaipėdos universitetas
Publikuota 2020-10-19
https://doi.org/10.15388/RESPECTUS.2020.38.43.65
PDF
HTML

Reikšminiai žodžiai

komunikacija
Onė Baliukonė
kodas
siuntėjas
gavėjas

Kaip cituoti

Barkutė S. (2020) „Eilėraštis kaip komunikatas: Onės Baliukonės lyrikos komunikatyvumas“, Respectus Philologicus, (38(43), p. 163-175. doi: 10.15388/RESPECTUS.2020.38.43.65.

Santrauka

Šiame straipsnyje bandoma atidžiau pažvelgti į poezijos meno kūrinį – eilėraštį – komunikacijos teorijos kontekste. Komunikacijos sąvokos daugiaprasmiškumas suponuoja požiūrių ir svarstymų gausą bei definicijos sudėtingumą. Egzistuoja dvi skirtingos komunikacijos studijų mokyklos – proceso ir semiotinė. Pirmoji į komunikaciją žiūri kaip į pranešimų perdavimą, antroji – reikšmių kūrimą ir keitimąsi jomis. Kadangi meno kūrinys yra laikomas komunikatu, tai jo perteikiamas turinys susieja dvasiniais ryšiais kūrėją ir suvokėją. Straipsnyje apžvelgta ir ištirta Onės Baliukonės eilėraščių kaip komunikato vieta procesinių ir semiotinių komunikacijos modelių struktūroje, taip pat aptartas meno kūrinio (eilėraščio) kaip pranešimo komunikatyvumas, informatyvumas, tikslingumas bei reikšmingumas. Atlikus tyrimą, įsitikinta, kad, nors O. Baliukonės lyrikoje dažnai žinia užkoduota išplėtotais ir siauro vartojimo kodais, poetė eilėraščiais aktyviai komunikuoja su skaitytoju, taip veikdama skaitytojo dvasinę būseną. Iškodavimas yra toks pat kūrybingas, kaip ir užkodavimas, todėl straipsnyje dėmesys kreipiamas ir poetės, ir skaitytojo reikšmių kūrimui.

PDF
HTML
Kūrybinių bendrijų licencija

Šis kūrinys yra platinamas pagal Kūrybinių bendrijų Priskyrimas 4.0 tarptautinę licenciją.

Susipažinkite su autorių teisėmis žurnalo politikoje skiltyje Autorių teisės.