Antikinė „lengvoji poezija“: epigramos ypatumai
Straipsniai
Skirmantė Biržietienė
Vilnius University
Publikuota 2016-04-25
https://doi.org/10.15388/RESPECTUS.2016.29.34.06
PDF

Reikšminiai žodžiai

žanras
lyrika
epigrama
eleginis distichas (dvieilis)
argutia (sąmojis)
Markas Valerijus Marcialis

Kaip cituoti

Biržietienė S. (2016) „Antikinė ,lengvoji poezija‘: epigramos ypatumai“, Respectus Philologicus, 29(34), p. 57-64. doi: 10.15388/RESPECTUS.2016.29.34.06.

Santrauka

Jau antikinėje literatūroje susiformavo pagrindiniai literatūros žanrai. Pirmą kartą jie buvo konceptualizuoti Aristotelio „Poetikoje“, išskirti trys pagrindiniai: epas, lyrika, drama. Straipsnyje paliečiamas vienas jų – antikinė lyrika (poezija), akcentuojamos smulkiosios poezijos formos, konkrečiau – epigramos žanras. Apibūdinimas „lengvoji poezija“, pasirinktas pavadinimui, skamba neįprastai, šiek tiek dviprasmiškai (plg. lengvoji muzika), bet ir intriguoja, nes iš vienos pusės atspindi pačių poetų ir auditorijos santykį su šiomis poezijos formomis, o iš tyrėjo perspektyvos suteikia progą samprotauti apie rimtosios ir „kitokios“ poezijos žanrų įvairovę, apie opoziciją, kurią nuolat reflektavo antikos, ypač romėnų, poetai. Opozicija padeda identifikuoti epigramai bei kitiems mažosios poezijos žanrams būdingus bruožus, ypatumus: juk daug ką atrandame per lyginimą ir opozicijas, antinomijas. Epigramos žanro ypatumai pirmiausia atskleidžiami skaitant žymiausio romėnų epigramų poeto Marcialio, kuris sąmoningai apsisprendė kurti tik epigramas ir kurio visas poetinis palikimas pasiekė mūsų laikus, poeziją.

PDF
Kūrybinių bendrijų licencija

Šis kūrinys yra platinamas pagal Kūrybinių bendrijų Priskyrimas 4.0 tarptautinę licenciją.

Susipažinkite su autorių teisėmis žurnalo politikoje skiltyje Autorių teisės.