Provokacija kaip žanras: retorinės MeToo diskurso apibrėžtys
Lingvistikos tyrimai
Eglė Gabrėnaitė
Vilnius University, Lithuania
Monika Triaušytė
Vilnius University, Lithuania
Publikuota 2020-04-20
https://doi.org/10.15388/RESPECTUS.2020.37.42.40
PDF
HTML

Reikšminiai žodžiai

provokacija
provokatyvus naratyvas
retorinė analizė
žanras

Kaip cituoti

GabrėnaitėE. ir TriaušytėM. (2020) „Provokacija kaip žanras: retorinės MeToo diskurso apibrėžtys“, Respectus Philologicus, (37(42), p. 78-90. doi: 10.15388/RESPECTUS.2020.37.42.40.

Santrauka

Šiuolaikinės medijos lėmė komunikacijos aprėpties, intensionalumo ir efektyvumo pokyčius. Interneto terpė, suteikianti kone nevaržomą dialogo ir polilogo galimybę, tapo patrauklia erdve provokacijai gimti ir funkcionuoti. Provokatyvus naratyvas ne tik inspiruoja žanrų kaitos procesus, bet ir pats formuojasi kaip tokios žanrinės modifikacijos rezultatas. Straipsnyje kaip provokatyvus diskursas analizuojamas pasaulinio judėjimo MeToo, skatinančio viešinti seksualinio priekabiavimo atvejus, lietuviškasis variantas – seksualinį priekabiavimą patyrusių moterų liudijimai, šį klausimą aptariančios publikacijos žiniasklaidoje, diskurso dalyvių interviu, komentarai. MeToo diskursas charakterizuojamas retoriniu aspektu: išskleidžiama provokacijos kaip paveikios komunikacijos strategijos samprata; aptartas provokatyvaus naratyvo santykis su žanro kategorija; išskirti būdingi retorinės invencijos, dispozicijos ir elokucijos dėmenys.

PDF
HTML
Kūrybinių bendrijų licencija

Šis kūrinys yra platinamas pagal Kūrybinių bendrijų Priskyrimas 4.0 tarptautinę licenciją.

Susipažinkite su autorių teisėmis žurnalo politikoje skiltyje Autorių teisės. 

Skaitomiausi šio autoriaus(ų) straipsniai