Lietuvių mokyklos perkeltųjų asmenų stovyklose Vokietijoje 1945-1950 metais

Santrauka

Straipsnyje aptariamas lietuvių švietimas emigracijoje. Jokiuose kituose pasaulio kraštuose, net ir demokratiškiausiuose, lietuviai išeiviai neturėjo autonomiškai organizuotos švietimo sistemos. O štai Vokietijoje, tiksliau JAV, Britų ir Prancūzijos administruojamose okupacinėse zonose, buvo sukurta lietuviškų mokyklų sistema, apėmusi daugiapakopį švietimą: vaikų darželius, pradžios mokyklas, progimnazijas ir gimnazijas, specialias mokyklas ir kursus, aukštąjį mokslą. Žinant, kad švietimo organizavimas tremtyje negalėjo būti nei planingas, nei koordinuotas, reikia džiaugtis visų, taigi ir pedagogų talkininkų, įnašu. Švietimo darbo pagrindą tremties pradžioje sudarė Lietuvoje veikusieji įstatymai ir mokymo programos. Buvo galvojama, kad čia pradėtą mokslą jaunimui teks užbaigti Lietuvoje, todėl ir vadovautasi Lietuvos Respublikos 1939 m. patvirtintomis programomis ir mokymo planais. Aukščiausias organas, tvarkantis švietimo reikalus tremtyje, buvo Švietimo valdyba. Pagal savo funkcijas ji prilygo švietimo ministerijai. Švietimo valdyba nustatinėjo mokslo metų pradžią ir pabaigą, skyrė ir atleido mokyklų vadovus, mokytojus, keitė mokymo planus, programas.