KULTŪRINIO KAPITALO RAIŠKOS YPATUMAI
Kultūros, mokslo ir teisės filosofija
Valdas Pruskus
Publikuota 2005-01-01
https://doi.org/10.15388/Problemos.2005..4092
48-62.pdf

Kaip cituoti

Pruskus, V. (2005) “KULTŪRINIO KAPITALO RAIŠKOS YPATUMAI”, Problemos, 67, pp. 48–62. doi:10.15388/Problemos.2005. 4092.

Santrauka

Straipsnyje aptariamos sociologinės ir ekonominės kultūrinio kapitalo sampratos. Analizuojami kultūrinio kapitalo egzistavimo pavidalai ir jų ypatumai, kultūrinio ir natūraliojo kapitalo panašumai bei skirtumai. Kultūrinis kapitalas suprantamas kaip kultūrinių gėrybių (kultūros produktų ir paslaugų) šaltinis, kuris jas teikia dabar gyvenantiems ir privalės teikti ateityje. Kaip pavienis individas ar visuomenė, mes galime pabloginti arba pagerinti kultūrinio kapitalo būklę. Siekdami savo asmeninių ir visuomeninių tikslų, stengiamės kultūrinį kapitalą valdyti. Parodoma, kad jis gali esmingai veikti ekonomikos raidą, tapdamas instrumentu, leidžiančiu ekonomikos „paraiškas“ (pasiekimus) kultūriškai pripažinti, įsisavinti ir atitinkamai išreikšti, taigi kurti aukštesnio lygio socialinio gyvenimo kokybę. Kaip ekosistemos palaiko biosferą, taip kultūrinis kapitalas ir jo infrastruktūros palaiko socialinį universumą (visuomenės stabilumą), kartu sudarydami sąlygas esmingai plėtoti ekonomikos galias.
Prasminiai žodžiai: kultūrinis kapitalas, natūralus kapitalas, žmogiškasis kapitalas, kultūrinė įvairovė, socialinio teisingumo rodikliai.

CULTURE CAPITAL AND PECULARITIES OF ITS EXPRESSION
Valdas Pruskus

Summary 
Despite the recognition of the importance of culture in modern society the main attention is paid to the production of economical goods. In its turn it requires from economical subjects specific things (corresponding abilities and skills) and puts its own requirements, including that of creativity. On the other hand it’s obvious that it is necessary in producing not only economical but also cultural values (products and services). Economy and culture, though different as such are the two most important fields of human activity, so it is possible to assume that expression of creativity distinguishes itself by certain originality. The author investigates creativity as the process of making rational decisions by an individual and as manifestation of irrational powers of an artist (creator), analyses costs of cretion of a cultural value as well as ways of the increase of income for works of art. On the ground of the three elements of creativity (imagination, sound keenness of wit, taste) peculiarities of creativity are revealed in creating economical and cultural values.
Keywords: cultural and economical values, creativity, making rational decisions, imagination, taste, consumer behaviour in the market.

48-62.pdf

Atsisiuntimai

Nėra atsisiuntimų.