Straipsnyje dėstomi socialinio pažinimo objektyvumo problemos materialistinio sprendimo apmatai. Istoriografijoje susiduriama su teorijos socialinio (vertybinio) sąlygotumo problema. Praktinis socialinio gyvenimo turinys bei jį dvasiškai išreiškiančios vertybės socialinio pažinimo atžvilgiu visuomet yra pirminės. Žmogus negali nei pažinti istorinio proceso, nei realizuoti pažinimo rezultatų praktiškai pertvarkant socialinę tikrovę, būdamas nepriklausomas nuo objektyviai esančių savo socialinio gyvenimo sąlygų. Istorijos proceso pažinimo turinio objektyvumo reikia ieškoti ne įvairių socialinių vertybių sferoje – klasių siekiuose, jų tiksluose ar jų pažangume, o socialinio gyvenimo praktikos sferoje. Kol visuomenėje nepasiekiamos materialinės prielaidos socialiniam susvetimėjimui likviduoti ir stichiškumui iš socialinio gyvenimo pašalinti, tol visuomenės teorijos ideologizacija yra objektyvus, alternatyvos neturintis reiškinys. Istorinio vaizdo rekonstrukcijos turinys ir pobūdis visuomet sąlygoti objektyvių istorinio proceso galimybių.
